Ukrainos karinė vadovybė suintensyvino vadinamąją „tolimojo nuotolio sankcijų“ strategiją, suduodama virtinę sėkmingų raketų ir dronų smūgių giliai Rusijos teritorijoje esantiems gynybos pramonės kompleksams bei kuro centrams. Prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad šie tikslūs išpuoliai yra dalis plano, skirto priversti Maskvą suprasti realią karo kainą ir sėsti prie derybų stalo. Tuo pat metu Europoje bręsta rimtas teisinis bei politinis posūkis – garsėja svarstymai, kad karinio amžiaus Ukrainos vyrai gali prarasti laikinąją ES apsaugą, o pačioje Rusijoje po skandalingo kreipimosi į Vladimirą Putiną buvo skubiai suimtas žinomas karo tinklaraštininkas Luninas.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Tolimojo nuotolio smūgių pasekmės ir įtaka deryboms
Ukrainos vykdomi tolimojo nuotolio smūgiai giliai Rusijos viduje pasiekė naują efektyvumo lygį, kai Kijevo pajėgų paleistos raketos ir modernūs dronai sėkmingai atakavo stambią Rusijos ginklų gamyklą bei Maskvos kuro saugyklų centrą. V. Zelenskis oficialiai pareiškė, kad sėkmingai pataikyta į gynybos įrenginių kompleksą, kuris tiesiogiai aprūpino fronto liniją amunicija bei technika. Šių operacijų tikslas – sukurti sisteminį materialinį nepriteklių Rusijos kariuomenei ir perkelti karo naštą į pačios Rusijos Federacijos teritoriją. Atsakydama į tai, Maskva vėl apšaudė Kijevą balistinėmis raketomis, o per dronų atakas Rusijos regionuose žuvo civilių, kas rodo abipusį konflikto žiaurumo intensyvėjimą.
Kariniai analitikai abejoja, ar šios „tolimojo nuotolio sankcijos“ gali greitai priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo, tačiau jos neabejotinai griauna Rusijos visuomenės saugumo jausmą ir sekina karinį potencialą. Maskva demonstruoja visišką abejingumą nuostoliams, o Kinija ir Šiaurės Korėja aktyviai mokosi iš besikeičiančio Ukrainos mūšio lauko realijų, pritaikydamos naujas dronų ir elektroninės kovos pamokas savo pačių ginkluotosioms pajėgoms. Visgi ilgalaikis Rusijos karinių gamyklų bei kuro bazių naikinimas sukuria strateginį aklavietės jausmą, kuris ateityje, Kijevui išlaikius tokį patį puolimo tempą, gali tapti rimtu svertu derybų procese.
ES apsauga Ukrainos vyrams ir tinklaraštininko Lunino suėmimas
Vienu jautriausių politinių klausimų Europoje tapo diskusijos dėl to, kad karinio amžiaus Ukrainos vyrai gali prarasti ES teisinę apsaugą ir teisę legaliai gyventi Bendrijos teritorijoje. Kijevui susiduriant su didžiuliu karių trūkumu fronte, kelios ES valstybės, ypač besiribojančios su Ukraina, pradėjo aktyviai svarstyti galimybę nebetęsti laikinosios apsaugos statuso vyrams nuo aštuoniolikos iki šešiasdešimties metų. Šis žingsnis teisiškai priverstų juos grįžti į tėvynę arba atnaujinti savo dokumentus Ukrainos konsulatuose, kur reikalaujama karinės apskaitos duomenų, kas sukėlė didžiulį nerimą užsienyje gyvenančių pabėgėlių bendruomenėse.
Tuo pat metu Rusijos informacinėje erdvėje įvyko rimtas sukrėtimas – Rusijos saugumo tarnybos skubiai suėmė ir įkalino žinomą karo tinklaraštininką Luniną. Likus nedaug laiko iki arešto, šis radikalių pažiūrų Z-blogeris išplatino viešą ir itin griežtą kreipimąsi į Vladimirą Putiną, kuriame atvirai apkaltino šalies karinę vadovybę išdavyste, korupcija ir nesugebėjimu apsaugoti Rusijos miestų nuo Ukrainos dronų smūgių. Luninas savo kalboje tiesiogiai pagrasino, kad jei padėtis nesikeis, šalyje gali pasikartoti naujas ginkluotas Jevgenijaus Prigožino „maršas į Maskvą“, organizuojamas nepatenkintų fronto karininkų. Kremliaus reakcija buvo žaibiška: tinklaraštininkas suimtas pagal straipsnį dėl kariuomenės diskreditavimo ir raginimų vykdyti ekstremizmą, taip parodant, kad valdžia netoleruos jokios vidinės opozicijos ar destabilizacijos bandymų.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
