Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po kovo Europos Vadovų Tarybos susitikimo pristatė naujas priemones, skirtas energijos kainų spaudimui mažinti, Europos konkurencingumui stiprinti ir paramai Ukrainai išlaikyti.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Ji teigė, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose išlieka itin rimta, daro poveikį ne tik regiono saugumui, bet ir Europos ekonomikai, ypač energijos kainoms, todėl ES siekia derinti neatidėliotinas priemones su ilgalaikiais struktūriniais pokyčiais.
Energetikos kainoms mažinti siūlomos keturios kryptys
Pasak U. von der Leyen, tiesioginis karo poveikis Europai pirmiausia matomas energetikos srityje. Nors fizinis energijos tiekimo saugumas Europos Sąjungoje šiuo metu išlieka užtikrintas, Bendrija nėra apsaugota nuo pasaulinių kainų šuolių. Ji pažymėjo, kad dujų kaina tą pačią dieną buvo išaugusi 30 proc. po išpuolių prieš Kataro dujų infrastruktūrą.
Komisija siūlo veikti pagal keturis pagrindinius elektros kainos komponentus. Pirma, planuojama toliau lankstinti valstybės pagalbos taisykles, kad valstybės narės galėtų kompensuoti energijos šaltinių brangimą. Antra, Komisija rengs teisinį pasiūlymą dėl tinklų infrastruktūros produktyvumo didinimo ir sudarys galimybes mažinti tinklo mokesčius energijai imlioms pramonės šakoms.
Trečia, numatoma siūlyti mažesnius elektros energijos mokesčius, kad elektra būtų apmokestinama mažiau nei iškastinis kuras. Ketvirta, Komisija ketina modernizuoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, padidinti Rinkos stabilumo rezervo pajėgumus ir pateikti 30 mlrd. eurų vertės ETS investicijų skatinimo priemonę, finansuojamą iš 400 mln. apyvartinių taršos leidimų. Šios lėšos būtų skirtos pramonės dekarbonizacijos projektams, ypatingą dėmesį skiriant mažesnes pajamas gaunančioms valstybėms narėms.
Naujas dėmesys bendrosios rinkos stiprinimui
Kalbėdama apie konkurencingumą, Komisijos pirmininkė nurodė, kad vienas didžiausių Europos bendrosios rinkos stabdžių tebėra susiskaidymas. Dėl to verslas vis dar susiduria su kliūtimis plėtrai kitose valstybėse narėse. Viena iš siūlomų priemonių yra „EU Inc.“ modelis, kuris, jos teigimu, turėtų leisti inovatyvioms įmonėms lengviau, greičiau ir pigiau pradėti veiklą bei augti tarpvalstybiniu mastu.
U. von der Leyen taip pat priminė anksčiau šį mėnesį pateiktą Pramonės spartinimo aktą ir paskelbė, kad balandį bus pateiktas susijungimų gairių projektas. Komisija taip pat ketina spartinti Taupymo ir investicijų sąjungos kūrimą bei jau vasarą pateikti bankų ataskaitą, kuri turėtų padėti geriau integruoti Europos bankų sistemą. Be to, netrukus turėtų būti pristatytas planas „Viena Europa, viena rinka“, kuriame bus numatytos pagrindinės teisėkūros priemonės ir aiškus įgyvendinimo grafikas iki 2027 metų pabaigos.
Migracija, Kipras ir parama Ukrainai
Komisijos pirmininkė taip pat kalbėjo apie migracijos poveikį dėl krizės Artimuosiuose Rytuose. Ji teigė, kad šiuo metu migracijos srautų į Europą dar nefiksuojama, tačiau ES turi būti pasirengusi ir neketina leisti pasikartoti 2015 metų situacijai. Pasak jos, tam padeda stipresnės išorinės sienos, sustiprintos agentūros, Migracijos ir prieglobsčio paktas ir glaudesnės partnerystės su regiono kaimynais.
U. von der Leyen taip pat pabrėžė solidarumą su Kipru, kuris, jos teigimu, dėl karo buvo paveiktas labiau nei bet kuri kita ES valstybė narė. Kalbėdama apie Ukrainą, ji priminė, kad 90 mlrd. eurų paskolos sprendimas buvo priimtas dar gruodį, tačiau jo įgyvendinimas tebėra blokuojamas, nes vienas lyderis nevykdo duoto žodžio. Vis dėlto ji pakartojo, kad Europos Sąjunga paramą Ukrainai suteiks vienaip ar kitaip.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos pranešimą.
