Vengrijos politinėje arenoje ryškėja vienas rimčiausių iššūkių premjero Viktor Orban valdžiai per pastaruosius šešiolika metų.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Opozicinės centro dešinės partijos „Tisza“ lyderis Peter Magyar savaitgalį Budapešte oficialiai pradėjo rinkimų kampaniją prieš balandžio 12 dieną vyksiančius parlamento rinkimus, pareikšdamas, kad jo judėjimas yra „pasirengęs valdyti“.
44 metų P. Magyaras į nacionalinę politiką įsiveržė 2024 metų pradžioje, nutraukęs ryšius su valdančiąja „Fidesz“ partija, kuriai ilgą laiką priklausė ir pats. Lūžio tašku tapo skandalas dėl slapto malonės suteikimo asmeniui, nuteistam už vaikų seksualinio išnaudojimo nuslėpimą. Šis sprendimas galiausiai privertė atsistatydinti tuometinę teisingumo ministrę Judit Vargą ir prezidentę Katalin Novak.
Magyaras viešai apkaltino valdžią atsakomybės vengimu ir netrukus įkūrė partiją „Tisza“ – pavadinimą sudaro vengriški žodžiai „pagarba“ ir „laisvė“. Jis pažadėjo kovoti su korupcija ir grąžinti Vengriją arčiau Europos Sąjungos politinio branduolio.
Apklausos rodo persilaužimą
Vos per kelis mėnesius naujoji politinė jėga sukrėtė Vengrijos politinį elitą – 2024 metų Europos Parlamento rinkimuose „Tisza“ surinko beveik 30 procentų balsų. Naujausios apklausos rodo, kad P. Magyaras šiuo metu turi maždaug 10 procentinių punktų pranašumą prieš „Fidesz“.
Tai ženklus pokytis šalyje, kur V. Orbanas ir jo partija nepertraukiamai valdo nuo 2010 metų. Analitikai pažymi, kad dalis konservatyvių rinkėjų nusivylė „Fidesz“ po moralinio smūgio, kurį sudavė malonės skandalas, taip pat dėl prastėjančios ekonominės situacijos.
Ekonomika – silpnoji vieta
Nors Vengrijos valdžia skelbia apie stabilizaciją, gyventojų nuotaikos išlieka niūrios. Po Rusijos invazijos į Ukrainą šalyje smarkiai išaugo energijos kainos, o 2023 metais infliacija pasiekė rekordinį – apie 25 procentų – lygį, aukščiausią visoje Europos Sąjungoje.
Nors kainų augimas vėliau sulėtėjo, apklausos rodo, kad pragyvenimo išlaidos ir infliacija tebėra pagrindinis rinkėjų rūpestis. Prie ekonominio spaudimo prisideda ir tai, kad Briuselis yra įšaldęs apie 20 mlrd. eurų ES lėšų dėl susirūpinimo teisės viršenybe ir korupcija.
Europa – pagrindinė skiriamoji linija
Esminė rinkimų kova, pasak apžvalgininkų, vyks dėl Vengrijos santykių su Europos Sąjunga. V. Orbanas pastaruoju metu atvirai teigia, kad didžiausia grėsmė Vengrijai kyla ne iš išorės, o iš Briuselio, ir rinkimus pristato kaip pasirinkimą tarp „karo ir taikos“.
Tuo tarpu P. Magyaras laikosi priešingos pozicijos. Jis žada, kad Vengrija vėl taps „visaverte Europos Sąjungos nare“ ir būtent ES mato kaip raktą į ekonominį atsigavimą bei įšaldytų fondų atlaisvinimą.
Rusija ir Ukraina: ribotas skirtumas
Užsienio politikoje skirtumai tarp kandidatų ne tokie ryškūs, kaip gali pasirodyti. V. Orbanas išlieka artimiausiu Maskvos partneriu ES, nuosekliai skeptiškai vertina sankcijas Rusijai ir blokuoja karinę pagalbą Ukrainai.
P. Magyaras Rusiją yra įvardijęs kaip agresorę ir pasisakė už paliaubas kartu su ES partneriais, tačiau taip pat pareiškė, kad neketina iš esmės keisti Vengrijos politikos Ukrainos atžvilgiu ir nepritaria spartesnei Ukrainos narystei ES.
Lemiamas balsavimas
Artėjant balandžio rinkimams, Vengrija atsidūrė Europos politinio dėmesio centre. Ar ilgamečio lyderio sukurta sistema išlaikys dar vieną rinkimų ciklą, ar rinkėjai ryšis pokyčiui, kurį siūlo buvęs sistemos žmogus – tai klausimas, kuris lems ne tik Vengrijos, bet ir jos santykių su Europa ateitį.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
