Vokietija ketvirtadienį išsiuntė Rusijos diplomatą ir iškvietė Maskvos ambasadorių, po to kai Berlyne buvo atskleista šnipinėjimo byla, susijusi su informacijos perdavimu apie karą Ukrainoje.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Vokietijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad šalis taiko „nulio toleranciją“ šnipinėjimui, ypač kai jis vykdomas prisidengiant diplomatiniu statusu.
Pasak ministerijos, išsiųstas asmuo dirbo Rusijos ambasadoje ir buvo paskelbtas persona non grata nedelsiant. Šis sprendimas siejamas su sulaikyta Vokietijos–Ukrainos piliete, įtariama perdavinėjusia jautrią informaciją Rusijos žvalgybai.
Įtarimai: informacija apie gynybos pramonę ir dronų tiekimą
Federalinė prokuratūra pranešė, kad sulaikyta moteris nuo 2023 metų palaikė ryšius su Rusijos žvalgybos pareigūnu, dirbusiu ambasadoje Berlyne. Įtariama, jog ji perdavė duomenis apie Vokietijos gynybos pramonės objektus, bepiločių orlaivių bandymus bei planuojamus dronų pristatymus Ukrainai.
Taip pat teigiama, kad ji padėjo Rusijos pareigūnui dalyvauti politiniuose renginiuose naudojantis netikra tapatybe ir rinko informaciją apie aukšto lygio susitikimų dalyvius. Šiuo metu įtariamoji laikoma kardomojo suėmimo sąlygomis.
Galimi platesni tyrimai ir Maskvos reakcija
Vokietijos institucijos taip pat tiria dar dviejų buvusių Bundesvero pareigūnų veiklą. Jie įtariami galėję perduoti oficialią informaciją, nors kol kas neaišku, ar žinojo, kad ji galėjo patekti užsienio žvalgybai.
Rusijos ambasada Berlyne pareiškė, kad šis žingsnis „neliks be atsako“, apkaltinusi Vokietiją dvišalių santykių eskalavimu ir pavadinusi kaltinimus sufabrikuotais. Diplomatų iškvietimas ir išsiuntimas laikomas vienu griežčiausių diplomatinių signalų ir dar labiau didina įtampą tarp Berlyno ir Maskvos, jau paaštrėjusią dėl saugumo situacijos Europoje ir karo Ukrainoje.
