Vokietija šį mėnesį pradėjo ambicingą dirbtinio intelekto projektą, kuriuo siekia sumažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų technologijų milžinų ir sustiprinti Europos skaitmeninį savarankiškumą. Miunchene pristatyta Pramoninio dirbtinio intelekto debesija (Industrial AI Cloud) laikoma svarbiu žingsniu bandant atsverti JAV ir Kinijos dominavimą dirbtinio intelekto srityje.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Naujoji infrastruktūra buvo sukurta rekordiškai greitai – vos per šešis mėnesius. Projektą palaiko telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“, kuri modernizavo jau esantį duomenų centrą Miuncheno Tucherparko rajone. Jame įdiegta beveik 10 tūkst. pažangių „Nvidia Blackwell“ grafikos procesorių – šiuo metu vienų paklausiausių lustų pasaulyje.
Pasak bendrovės, šios skaičiavimo galios teoriškai pakaktų tam, kad visi Europos Sąjungos gyventojai vienu metu naudotųsi dirbtinio intelekto asistentu. Vis dėlto projektas nėra skirtas paprastiems vartotojams.
Fokusas – pramonė, o ne vartotojai
Pramoninio DI debesija orientuota į Vokietijos ekonomikos branduolį – gamybą ir inžineriją. Pagrindiniai naudotojai bus automobilių gamintojai, staklių ir įrangos gamybos bendrovės, robotikos įmonės, taip pat mokslinių tyrimų institucijos ir viešasis sektorius.
„Mes investuojame į dirbtinį intelektą, į Vokietiją kaip verslo vietą ir į Europą. Tai pagrindas naujiems verslo modeliams, pramonei, startuoliams ir technologiniam suverenumui“, – pristatymo metu teigė „Deutsche Telekom“ vadovas Timas Höttgesas.
Vokietijos strategija aiškiai skiriasi nuo JAV ir Kinijos krypties, kur dominuoja vartotojams skirti dirbtinio intelekto sprendimai. Berlynas tikisi, kad stiprybė slypi būtent pramoniniame DI – virtualiose gamyklose, išmanių robotų parkuose ir gamybos procesų optimizavime.
Pranašumas – „Mittelstand“ duomenys
Ekspertai pabrėžia, kad Vokietija turi unikalų pranašumą – dešimtmečiais kauptus pramoninius duomenis. Šalies ekonomikos pagrindą sudarančios mažos ir vidutinės įmonės, vadinamosios „Mittelstand“, sukaupė didžiulius specializuotus gamybos, logistikos ir įrangos veikimo duomenų kiekius.
Pasak Dirbtinio intelekto tyrimų centro vadovo Antonio Krügerio, tai leidžia kurti siauresnius, bet itin efektyvius dirbtinio intelekto modelius, nereikalaujančius trilijoninių investicijų, kokias sau gali leisti tik didžiausios pasaulio ekonomikos.
Kova dėl technologinio suverenumo
Pramoninio DI debesija laikoma ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu projektu. Europos šalys vis dažniau kalba apie būtinybę kontroliuoti kritinę skaitmeninę infrastruktūrą ir duomenis, ypač didėjant technologinei priklausomybei nuo JAV ir Kinijos.
Vokietija tikisi, kad investicijos į pramoninį dirbtinį intelektą padės įveikti pastarųjų metų ekonominį sąstingį, sustiprins konkurencingumą ir leis Europai išsaugoti svarbų vaidmenį pasaulinėse gamybos grandinėse.
Ar šios pastangos leis Vokietijai iš tikrųjų mesti iššūkį pasaulio technologijų lyderiams, dar neaišku. Tačiau akivaizdu, kad Berlynas pasirinko savitą kelią – remtis ne masiniais vartotojų produktais, o savo tradicine stiprybe: aukštos pridėtinės vertės pramone.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
