Vokietijos kariuomenė – Bundesveras – šiais metais gynybai skiria daugiau lėšų nei bet kada anksčiau. 2026 metais jos biudžetas ir specialieji fondai sudaro daugiau nei 108 mlrd. eurų, o dalis lėšų finansuojama valstybės skolinimosi būdu.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Didžiausi pokyčiai susiję su modernizacija ir naujomis technologijomis. Pirmą kartą savo istorijoje Bundesveras pradeda masiškai įsigyti kovinius dronus. Šis sprendimas priimtas po Rusijos karo prieš Ukrainą, kuriame dronai tapo svarbiu karo veiksniu. Kelis tūkstančius vadinamųjų „kamikadzės“ tipo dronų tieks Vokietijos technologijų bendrovės ir startuoliai.
Kartu stiprinama ir apsauga nuo dronų. Vokietija investuoja į trukdžių sistemas, priešlėktuvinius ginklus bei lazerines technologijas. Taip pat atkuriami anksčiau panaikinti oro gynybos pajėgumai.
Didelės lėšos skiriamos ir aviacijai. Bundesveras perka 35 amerikietiškus naikintuvus F-35, kurie taps Vokietijos indėliu į NATO branduolinį atgrasymą. Be to, įsigyjami sunkieji transporto sraigtasparniai „Chinook“ ir jūrų patruliniai orlaiviai, skirti stebėti dideles jūrų teritorijas.
Gynybos ministerija taip pat investuoja į dirbtinio intelekto sprendimus, kurie padės analizuoti didelius duomenų srautus ir stiprinti situacijos stebėjimą NATO rytiniame flange. Tuo metu kai kurie stambūs laivyno projektai, tokie kaip naujos fregatos, susiduria su vėlavimais ir augančiomis išlaidomis.
Be ginkluotės, Bundestagas patvirtino ir milijardines lėšas naujoms uniformoms bei asmeninei įrangai, ruošiantis ilgalaikiam kariuomenės didinimui.
