Vokietijoje įsiplieskė karštos diskusijos ir tarptautinė kritika dėl vieno populiaraus maudymosi ežero vadovybės sprendimo uždrausti lankytis asmenims, kurie nekalba vokiškai. Šis neįprastas ribojimas išprovokavo žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą ir kaltinimus rasizmu bei diskriminacija. Kol vietos bendruomenė reikalauja skubiai atšaukti šią taisyklę, teisininkai vertina jos teisėtumą, o šalies mastu svarstoma, kaip užtikrinti saugumą prie vandens nepažeidžiant pamatinių laisvių.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Draudimo atsiradimo priežastys ir saugumo argumentai
Toks radikalus sprendimas ežero rekreacinėje zonoje buvo įvestas motyvuojant būtinybe užtikrinti lankytojų saugumą ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Vietos administracija bei gelbėtojai aiškina, kad pastaraisiais metais pastebima tendencija, jog užsieniečiai ir vokiečių kalbos nemokantys asmenys dažnai ignoruoja gelbėtojų nurodymus, perspėjimo ženklus ir elgiasi neatsakingai vandenyje. Kadangi gelbėtojai nelaimės atveju privalo operatyviai komunikuoti su poilsiautojais, kalbos barjeras, pasak vadovybės, kelia tiesioginį pavojų pačių lankytojų gyvybei ir apsunkina prevencinį darbą.
Be to, teritorijos valdytojai nurodo, kad anksčiau būta incidentų, kai dėl kalbinių nesusipratimų kildavo konfliktai tarp poilsiautojų ir personalo, o taisyklės buvo pažeidinėjamos piktybiškai. Įvedus reikalavimą mokėti vokiškai bent minimaliu lygiu, administracija tikėjosi sukurti labiau kontroliuojamą ir saugesnę aplinką. Visgi toks vienašališkas argumentavimas nesumažino kilusio visuomenės pasipiktinimo, nes kritikai pabrėžia, kad saugumo problemas galima spręsti kur kas civilizuotesniais būdais, pavyzdžiui, įrengiant informacinius stendus keliomis kalbomis.
Teisinis vertinimas ir šalies masto perspektyvos
Žmogaus teisių organizacijos ir teisininkai vieningai sutaria, kad toks draudimas pažeidžia Vokietijos Bendrąjį lygių galimybių įstatymą (AGG), kuris draudžia diskriminaciją dėl tautybės ar kilmės teikiant viešąsias paslaugas. Teisės ekspertai prognozuoja, kad šis konkretus vietinis draudimas bus neabejotinai atšauktas, kai tik pasieks teismą arba po stipraus politinio spaudimo iš vietos valdžios institucijų, siekiančių apsaugoti regiono reputaciją. Privatiems ar pusiau privatiems operatoriams nėra leidžiama kurti taisyklių, kurios akivaizdžiai riboja tam tikrų visuomenės grupių teises lankytis viešose erdvėse.
Idėja įvesti panašius kalbinius ribojimus visos šalies mastu yra visiškai atmetama ir teisiškai neįmanoma federaliniu lygmeniu. Vokietijos vyriausybė ir turizmo sektoriaus atstovai pabrėžia, kad šalis siekia išlikti atvira bei patraukli užsienio turistams ir imigrantams, o panašūs incidentai tik kenkia valstybės įvaizdžiui. Vietoj kalbinių draudimų, federalinės gelbėjimo tarnybos rekomenduoja plėsti daugiakalbę infografiką prie vandens telkinių ir aktyviau samdyti užsienio kalbas mokančius gelbėtojus, kad būtų užtikrintas visuotinis saugumas be jokios diskriminacijos.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
