Po Europos penketuko (E5) susitikimo Berlyne vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas akcentavo didesnės paramos Ukrainai poreikį, hibridinių grėsmių augimą ir būtinybę stiprinti Europos gynybos parengtį bei karinio mobilumo infrastruktūrą.
Daugiau šia tema: ES užsienio politika, EEAS
Taip pat noriu padėkoti Vokietijai už tai, kad nuo kitų metų ji dar labiau padidins savo paramą Ukrainai – sprendimas padidinti metinę paramą iki 11,5 mlrd. eurų siunčia galingą palaikymo žinią. O Vokietijos lyderystė Ukrainos klausimu gelbsti gyvybes ir rodo pavyzdį likusiai Europai.
Ką tik grįžau iš G7 užsienio reikalų ministrų susitikimo, ir mes visi sutarėme, kad neatidėliotinos ir visiškos paliaubos yra prioritetas. Tačiau šiuo metu Rusija visiškai nenori derėtis. Kiekvieną kartą, kai pasaulis kreipiasi pagalbos, Rusija atsako raketomis. Naujausi Rusijos išpuoliai aiškiai rodo, kad Rusija spaudžia karu, ir ši tendencija kartojasi.
Kitais metais Ukrainai reikės daugiau finansavimo. Yra keletas variantų, tačiau imobilizuotų Rusijos išteklių panaudojimas yra aiškiausias būdas palaikyti Ukrainos gynybą. Tai taip pat būdas parodyti Rusijai, kad laikas ne jos pusėje. Ukrainos rėmimas yra sandėris, palyginti su Rusijos pergalės kaina.
Karus pralaimi tie, kuriems pirmas pritrūksta pinigų ar kareivių. Štai kodėl mes ir toliau spaudžiame Rusiją sankcijomis. Vyksta darbas su 20-uoju sankcijų paketu, ir sankcijos akivaizdžiai veikia geriau, kai jas taiko mūsų tarptautiniai partneriai. Naujausios JAV sankcijos jau atima iš Rusijos pajamas, kurias ji naudoja savo karui finansuoti. Mūsų sankcijos smogia Rusijai ten, kur jai skauda.
Šiandien taip pat kalbėjome apie hibridinių išpuolių prieš Europą augimą: sabotažas, kibernetinės atakos, dronų įsiveržimai tapo kasdienybe. Negalime to priimti kaip naujos normalybės.
Turime sistemingai dirbti kartu, kad kovotume su hibridinėmis grėsmėmis ir atkurtume atgrasymą. Kalbant apie Europos gynybos parengtį, ES pateikė aiškų veiksmų planą, kaip užpildyti pajėgumų spragas devyniose srityse. Dabar prasideda darbas, skirtas šioms spragoms užpildyti. Sklandus karinis mobilumas yra būtinas Europos gynybos parengties sąlyga. Turime turėti galimybę perkelti karius ir karinę įrangą ten, kur mums jų reikia, ir tada, kai mums jų reikia.
Kitą savaitę kartu su Komisija pristatysiu karinio mobilumo gerinimo planą, kuriame bus pateikti pasiūlymai, kaip mūsų kelius, tiltus, tunelius, traukinių linijas, oro uostus ir kitus infrastruktūros projektus pritaikyti didelio masto kariniams judėjimams, sutelkti transporto išteklius, kad prireikus galėtume padėti vieni kitiems, ir paspartinti leidimų karių judėjimui Europoje išdavimo procesą.
Gerbiamas Borisai, dar kartą dėkoju, kad mus pasveikinote Berlyne. Taip pat dėkoju už tai, kad Vokietija atlieka lemiamą vaidmenį ginant Ukrainą ir mūsų sąjungą arba kartu. Ačiū.
Klausimai ir atsakymai
K: Gal galėtumėte paaiškinti, kokia žinia sklinda iš šio susitikimo? Tai, žinoma, labai stiprus ir matomas ženklas, kad jūs visi stovite kartu, ir kai kalbate apie ES planus didinti karinį mobilumą, ponia Kalas, kaip tai susiję su NATO planais? Ir kaip norite išvengti painiavos tarp visų įvairių institucijų?
K: Mano klausimas yra apie Kiniją, be Rusijos, kuri kelia grėsmę mūsų saugumui. Ji labai aktyviai veikia Arkties regione ir dalyvauja kare prieš Ukrainą. Taigi, ar šiandienos diskusijose kalbėjote apie Kiniją?
Kinija yra pagrindinė Rusijos karo Ukrainoje įgalintoja. Tačiau mes taip pat turime kitų rūpesčių dėl Kinijos ekonominės prievartos praktikos, matome didėjantį prekybos ginklavimą. Pavyzdžiui, kalbant apie svarbiausias žaliavas, kurios taip pat būtinos mūsų gynybos pramonei. Trumpai aptarėme, kad norėdami atsikratyti senų priklausomybių, turėtume būti labai atsargūs ir nesukurti naujų, kurios taip pat galėtų mums pakenkti. Taigi, labai trumpai, taip, mes tai aptariame. Ačiū.
K: Rusijos Federacija pratęsė EUFOR mandatą Bosnijoje, nors tai tiesiogiai nesusiję su Ukraina. Tačiau yra tam tikras ženklas, kad tai gali tęstis amžinai. Kokių žingsnių Europos Sąjunga ir galbūt jos valstybės narės imsis artimiausiu metu, kad pasiruoštų galimam veto?
Iš tiesų labai geras klausimas. Šiandien trumpai aptarėme ir Vakarų Balkanų klausimą. Prieš dvi savaites dalyvavau EUFOR Althea misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje. Ir jūs esate visiškai teisus. Mandatas pratęstas dar vieneriems metams, o tada kyla klausimas: „O kas toliau?“. Kol kas Rusija nevetavo, ir tam yra įvairių priežasčių, tačiau akivaizdu, kad Vakarų Balkanai yra artimiausia mūsų kaimynystė. Stabilumas ten mums labai svarbus. Tai turi dvi puses. Viena, žinoma, yra karinis buvimas, kad padėtis neišeitų iš kontrolės. Kita pusė yra politinė, kurios tikslas – padėti jiems ES plėtros procese, padėti jiems iš tikrųjų dirbti kartu, kad sumažėtų įtampa. Taip pat planuoju aplankyti kitas Vakarų Balkanų šalis ir kitus Bosnijos ir Hercegovinos regionus, kad pamatytume, ką dar galime padaryti, kad iš tikrųjų sumažintume įtampą ir mums nereikėtų intervencijos. Ačiū. Klausimas: Kaip žinote, vakar Kijeve įvyko dar vienas mirtinas dronų išpuolis. Ką tik telefonu kalbėjausi su kolegomis, ir mano klausimas būtų toks: ar Europos Sąjunga, arba penkių šalių grupė, svarstytų galimybę paremti Ukrainą ginant Vakarų Ukrainos oro erdvę, pavyzdžiui, iš Europos teritorijos, naudojant tolimojo nuotolio gynybos sistemas iš Europos žemės, kad galiausiai būtų atlaisvintos Ukrainos gynybos sistemos didžiuosiuose miestuose?
Žinoma, kokią karinę paramą Ukrainai suteikti, sprendžia valstybės narės. Akivaizdu, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos. Kaip jau minėta, 93 proc. Rusijos taikinių buvo civiliai taikiniai. Taigi, norint apginti savo šalį, jiems reikia daugiau oro gynybos, jiems reikia daugiau amunicijos, apie tai taip pat kalbėjome. Ką dar galime padaryti šiuo klausimu, nes tai išties skubu. Rusija nori parodyti, kad gali mus pranokti, o mes turime parodyti, kad tai netiesa. Mes remiame Ukrainą, kad ji galėtų ginti žmones. Tačiau kalbant apie konkrečią oro gynybos įrangą, valstybės narės ją turi, Europos Sąjunga jos neturi, todėl valstybės narės turi nuspręsti, ar ją suteikti.
