Europos Sąjungos paramos dėka pradedamas įgyvendinti naujas projektas „SUPREME“, kuris siekia iš esmės pakeisti žaliojo vandenilio gamybos technologiją. Mokslininkų tikslas – sukurti aplinkai draugišką ir ekonomiškai tvarią elektrolizės sistemą, kurioje visiškai nebūtų naudojami kenksmingi amžinieji chemikalai bei drastiškai sumažėtų priklausomybė nuo itin retų ir brangių žaliavų.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Esamos technologijos iššūkiai ir ekologinė grėsmė
Europos Sąjunga yra išsikėlusi ambicingą tikslą iki 2030 metų pagaminti 10 milijonų tonų atsinaujinančio žaliojo vandenilio, kuris leistų dekarbonizuoti sunkiai pertvarkomus pramonės sektorius. Šiuo metu efektyviausiu metodu laikoma protonų mainų membranos (PEM) elektrolizė, pasižyminti puikiu gebėjimu prisitaikyti prie svyruojančios vėjo bei saulės jėgainių generuojamos energijos. Vis dėlto, ši technologija šiandien susiduria su rimtomis kliūtimis: ji kainuoja gerokai daugiau nei vandenilio gamyba iš iškastinio kuro ir yra stipriai priklausoma nuo brangaus bei reto metalo – iridžio.
Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad dabartinis PEM metodas reikalauja per- ir polifluoralkilinių medžiagų (PFAS), visuomenėje geriau žinomų kaip amžinieji chemikalai. Dėl šių medžiagų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, Europos Sąjunga jau planuoja laipsniškai jas visiškai uždrausti, o tai dabartinei vandenilio pramonės technologijai reikštų rimtą ateities krizę. Štai kodėl tvarios alternatyvos paieška tapo kritiniu Europos energetikos nepriklausomybės klausimu.
Projekto tikslai ir ateities perspektyvos
Tris metus truksiančiam projektui „SUPREME“, kuris buvo atrinktas pagal ES finansuojamos Švarios energijos pertvarkos partnerystės (CETP) programą, vadovauja Pietų Danijos universiteto mokslininkai. Tyrėjų komanda siekia sukurti efektyvią, visiškai PFAS neturinčią elektrolizės sistemą ir iki 75 procentų sumažinti iridžio poreikį gamyboje. Be to, bus kuriami specialūs perdirbimo metodai, leisiantys iš eksploatacijos išimtų sistemų sėkmingai atgauti net 90 procentų šio brangaus metalo.
Mokslininkai pabrėžia, kad vandenilis milžiniškais kiekiais naudojamas amoniako bei metanolio gamyboje bei plieno pramonėje, o ateityje šis poreikis tik augs. Jei pavyks pasiekti, kad ekologiškas žaliasis vandenilis kaina susilygintų su iškastiniu vandeniliu, tai taps milžinišku postūmiu visai žaliajai pertvarkai. Tai taip pat atvers naujas galimybes perteklinės atsinaujinančios energijos saugojimui, o pati CETP programa gegužės 26 d. jau skelbia naują etapą tolimesnių švarios energijos inovacijų finansavimui.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
