Kinijos žaliosios energetikos sektoriai per praėjusius metus lėmė daugiau nei 90 % viso šalies investicijų augimo, rodo nauja analizė. Šios šakos – nuo saulės ir vėjo energetikos iki elektromobilių bei baterijų gamybos – tapo vienu svarbiausių Kinijos ekonomikos variklių.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Tyrimą parengė Centre for Research on Energy and Clean Air, o jo rezultatai paskelbti leidinyje Carbon Brief. Analizėje nurodoma, kad švarios energijos sektorių reali ekonominė vertė Kinijoje beveik padvigubėjo nuo 2022 iki 2025 metų.
Vien pernai šios pramonės šakos sugeneravo apie 15,4 trln. juanių vertės veiklos, kas prilygsta tokių valstybių kaip Brazilija ar Kanada bendrojo vidaus produkto dydžiui. Švarios energijos sektoriai sudarė apie 11,4 % Kinijos BVP – reikšmingą augimą, palyginti su 7,3 % prieš trejus metus.
Analizė rodo, kad be šių sektorių Kinija nebūtų pasiekusi savo oficialaus 5 % metinio ekonomikos augimo tikslo. Didžioji dalis naujų pajėgumų naudojama vidaus rinkai – ypač sparčiai plečiant saulės ir vėjo energijos gamybą, kurios mastas Kinijoje jau viršija likusio pasaulio rodiklius kartu sudėjus.
Didžiausias investicijų augimas fiksuotas baterijų sektoriuje. Tobulėjant technologijoms, jos vis plačiau naudojamos tiek elektromobiliuose, tiek elektros tinklų energijos kaupimo sistemose. Tai laikoma ne tik energetikos, bet ir visos transporto bei pramonės infrastruktūros pertvarka.
Auga ir Kinijos švarios energijos technologijų eksportas. Tarptautinės energetikos institucijos nurodo, kad dėl Kinijos gamybos masto saulės energija tapo pigiausia elektros gamybos forma istorijoje, o tai leidžia ją sparčiai diegti daugelyje besivystančių šalių. Šį poveikį yra įvardijusi ir International Energy Agency.
Analizės autoriai pabrėžia, kad Kinijos vaidmuo pasaulinėje energetikos transformacijoje tampa vis reikšmingesnis. Jei dabartinis tempas išliks, šalis artėja prie vadinamojo „anglies piko“, kai išmetamųjų teršalų kiekis nustoja augti ir pradeda mažėti.
Vis dėlto pažymima, kad šis lūžis dar nėra galutinai užtikrintas. Kinijos anglies pramonė išlieka politiškai įtakinga, o pernai buvo pateikta paraiškų statyti daugiau nei 160 gigavatų naujų anglimi kūrenamų elektrinių.
Klimato politikos organizacijos ragina Pekiną aiškiai apsispręsti dėl krypties. 350.org atstovai pabrėžia, kad saulės energetika Kinijoje jau netrukus pirmą kartą istorijoje turėtų aplenkti anglį pagal gamybos apimtis, tačiau nauji anglies projektai gali apsunkinti ir pabranginti perėjimą prie švarios energijos ateityje.
Artimiausiais mėnesiais Kinijos energetikos politikos kryptis turėtų tapti aiškesnė, kai valdžia pristatys naują penkerių metų plėtros planą, nuo kurio priklausys, ar žalioji transformacija įsitvirtins kaip ilgalaikė strategija.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos informaciją.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
