Oficialus dviejų galingų žemės drebėjimų aukų skaičius Venesueloje peržengė naują tragišką ribą ir viršijo tūkstantį keturis šimtus žuvusiųjų. Gelbėjimo ir paieškos komandos nukentėjusiose zonose susiduria su milžiniškais iššūkiais, nes bėgant laikui ir virstant naujiems griuvėsiams darbai tampa vis labiau sunkėja ir komplikuojasi. Kol dešimtys tūkstančių piliečių vis dar laikomi dingusiais be žinios, Jungtinių Tautų (JT) ekspertai paskelbė sukrečiančias prognozes, kad ši stichinė nelaimė gali tiesiogiai paveikti beveik septynis milijonus šalies gyventojų, o nukentėjusiąją valstybę pasiekia plati tarptautinė bei finansinė parama.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Aukų skaičius, sunkėjantys paieškos darbai ir ekspertų prognozės
Naujausiais Venesuelos valdžios bei tarptautinių stebėtojų duomenimis, patvirtintas žuvusiųjų skaičius pasiekė tūkstantį keturis šimtus, tačiau tikrasis katastrofos mastas gali būti nepalyginamai didesnis, kadangi dešimtys tūkstančių žmonių vis dar yra oficialiai laikomi dingusiais be žinios po sugriuvusių pastatų konstrukcijomis. Paieškos ir gelbėjimo operacijos su kiekviena valanda tampa vis sudėtingesnės dėl besitęsiančių požeminių virpesių, nuolatinio pastatų nestabilumo ir sunkiosios technikos trūkumo labiausiai izoliuotuose priemiesčiuose. Gelbėtojai priversti dirbti ekstremaliomis sąlygomis, o laikas, per kurį tikimasi rasti gyvų likusių žmonių, sparčiai senka.
Jungtinių Tautų humanitarinės agentūros pateikė neraminančias prognozes dėl ilgalaikių šios nelaimės pasekmių šalies socialinei sistemai. JT skaičiavimais, žemės drebėjimai ir jų sukelta infrastruktūros griūtis gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti nuo šešių ir aštuonių dešimtųjų iki beveik septynių milijonų Venesuelos gyventojų, palikdami juos be pastogės, geriamo vandens, elektros bei pagrindinių medicinos paslaugų. Ekspertai įspėja, kad nesuvaldžius humanitarinės krizės artimiausiomis savaitėmis, nukentėjusiuose regionuose gali kilti masinių užkrečiamųjų ligų protrūkiai bei prasidėti nauja nevaldoma vidaus pabėgėlių banga.
Vietoje dirbantys specialistai ir tarptautinė finansinė parama
Siekdama padėti suvaldyti neregėto masto nelaimę, tarptautinė bendruomenė suorganizavo plataus masto paramos tinklą, apimantį tiek specializuotų gelbėjimo komandų siuntimą į įvykio vietą, tiek milžiniškas pinigines injekcijas. Nukentėjusiose teritorijose petys į petį su vietos tarnybomis dirba aukštos kvalifikacijos gelbėjimo specialistai, kinologai ir karo medikai iš Jungtinių Valstijų, Indijos bei Kinijos. Taip pat į nelaimės zoną savo technines komandas operatyviai delegavo Europos Sąjungos šalys bei kaimyninės Lotynų Amerikos valstybės, padedančios atlikti sudėtingus griuvėsių valymo bei nukentėjusiųjų identifikavimo darbus.
Finansinę pagalbą nukentėjusiai Venesuelai skubiai patvirtino stambiausi globalios politikos žaidėjai ir tarptautiniai fondai. JAV administracija priėmė sprendimą skirti šimtą penkiasdešimt milijonų dolerių skubios paramos paketą ir laikinai sušvelninti ekonomines sankcijas transporto logistikai užtikrinti. Reikšmingas lėšas humanitarinėms reikmėms bei laikinų prieglaudų statybai taip pat skyrė Europos Sąjungos civilinės saugos fondas, o JT centralizuotai valdo specialų ekstremalių situacijų fondą. Prie šios pasaulinės solidarumo bangos išskirtinai prisidėjo ir Vatikanas – popiežius Pranciškus iš savo asmeninio labdaros fondo skubiai pervedė finansinę paramą, skirtą vaistų, maisto ir švaraus vandens tiekimui labiausiai nukentėjusioms Venesuelos katalikiškoms bendruomenėms bei prieglaudoms finansuoti.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
