Pasaulio ekonomikos forume Davose Volodymyras Zelenskis griežtai kritikavo Europos pasyvumą, priklausomybę nuo JAV ir „Grenlandijos režimą“, ragindamas Europą pačiai prisiimti atsakomybę už savo saugumą ir geopolitinę ateitį.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kritika Europos pasyvumui ir „Grenlandijos režimui“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Pasaulio ekonomikos forume Davose pasiuntė vieną aštriausių pastarojo meto žinučių Europos lyderiams. Jo teigimu, Europa per ilgai elgiasi pasyviai ir per dažnai laukia signalų iš Vašingtono, užuot pati formavusi politinę ir saugumo darbotvarkę. Zelenskis pavadino tai „Grenlandijos režimu“ – situacija, kai Europos sostinės daugiau reaguoja į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie Grenlandiją nei į realias grėsmes žemyno saugumui.
Pasak Ukrainos vadovo, tokia laikysena siunčia pavojingą signalą ne tik Maskvai, bet ir Pekinui. Jo nuomone, simboliniai veiksmai, tokie kaip ribotas karių siuntimas į Grenlandiją, neturi realios atgrasymo vertės ir tik dar labiau parodo Europos neapsisprendimą. Zelenskis pabrėžė, kad jei Europa neapsispręs pati, kiti sprendimus priims už ją.
NATO priklausomybė ir Rusijos grėsmė
Savo kalboje Davose Zelenskis atvirai suabejojo Europos saugumo architektūros tvarumu, paremtu vien tik tikėjimu, kad krizės atveju visada įsikiš Jungtinės Valstijos. Jo teigimu, NATO šiandien veikia labiau kaip politinis įsitikinimas, o ne kaip patikrintas mechanizmas. Jis kėlė retorinį klausimą – kas nutiktų, jei Rusija nuspręstų smogti Baltijos šalims ar Lenkijai, o JAV pasirinktų nesiimti tiesioginių veiksmų.
Zelenskis atkreipė dėmesį, kad Rusija toliau didina raketų gamybą, sėkmingai apeina sankcijas ir naudojasi vadinamuoju „šešėliniu laivynu“, finansuojančiu karą prieš Ukrainą. Jo vertinimu, Europa turi ne tik griežtinti spaudimą Kremliui, bet ir rimtai investuoti į savo gynybinius pajėgumus, įskaitant galimą bendrų Europos ginkluotųjų pajėgų kūrimą.
Karas Ukrainoje ir politinės valios testas
Zelenskio pasisakymai nuskambėjo itin sudėtingu metu pačiai Ukrainai – šalį slegia žiema, o Rusijos atakos prieš energetikos infrastruktūrą palieka miestus be šildymo ir elektros. Tuo pat metu vyksta diplomatiniai bandymai ieškoti karo pabaigos scenarijų, įskaitant JAV tarpininkaujamas derybas su Maskva. Vis dėlto Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad tikra taika įmanoma tik tuomet, kai kompromisams bus pasirengusi ir Rusija, o ne vien Kyjivas.
Zelenskis taip pat atsargiai vertino JAV inicijuotą „Taikos tarybą“, skirtą kitiems konfliktams, pabrėždamas, kad Ukraina negali sėdėti prie vieno stalo su agresoriumi, kol karas tęsiasi. Jo kalba Davose tapo ne tik raginimu veikti, bet ir politinės valios testu Europai – ar ji pasirengusi prisiimti atsakomybę už savo saugumą, ar ir toliau liks priklausoma nuo nenuspėjamos JAV politikos.
