Jungtinės Valstijos artėja prie lemiamo politinio išbandymo – kadencijos vidurio rinkimų, kurie iš esmės nulems antrąją prezidento Donaldo Trumpo kadencijos pusę. Likus vos kelioms savaitėms iki balsavimo, sociologinės apklausos ir prognozių modeliai rodo ryškų demokratų pranašumą bei rekordinį dabartinės Baltųjų rūmų administracijos populiarumo nuosmukį. Respublikonų partijai gresia prarasti trapią daugumą Atstovų Rūmuose, o arši kova dėl Senato gali pastatyti D. Trumpą prieš visiškai priešišką Kapitolijų, paralyžiuojantį jo politinę darbotvarkę.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Ką rodo prognozės ir kiek jomis galima pasitikėti?
Naujausios nacionalinės apklausos fiksuoja gilų Donaldo Trumpo palaikymo nuosmukį – jo pritarimo reitingas nukrito iki vos 36–38 procentų, o neapsisprendę rinkėjai vis aiškiau linksta palaikyti Demokratų partijos kandidatus. Pagrindiniai rinkimų modeliai ir lažybų rinkos demokratų šansus susigrąžinti Atstovų Rūmų kontrolę vertina net 90 procentų tikimybe. Demokratams užtenka persverti vos keturias respublikonų vietas, kad perimtų daugumą žemuosiuose rūmuose. Tuo tarpu kova dėl Senato, kur respublikonai turi 53 prieš 47 persvarą, išlieka kur kas apylygė: lemiamos dvikovos vyksta maždaug septyniose svyruojančiose valstijose (Teksase, Ohajuje, Ajovoje, Mičigane), kur demokratų kandidatai pirmauja minimalia paklaidos riba.
Klausimas dėl pasitikėjimo prognozėmis JAV išlieka atviras po 2016 ir 2020 metų patirties, kuomet vadinamasis „tylusis Trumpo rinkėjas“ dažnai nebūdavo pilnai užfiksuotas apklausose. Vis dėlto sociologai patobulino metodologijas, atsižvelgdami į išsilavinimo cenzą bei kaimo vietovių aktyvumą. Be to, kadencijos vidurio rinkimuose istoriškai galioja geležinė taisyklė – prezidento partija beveik visada praranda vietas Kongrese, o dabartinė visuomenės nuovargio dėl infliacijos ir užsienio konfliktų banga patvirtina, kad apklausų tendencija yra dėsninga, net jei atskirose apygardose paklaidos išliks.
Įtempta priešrinkiminė kova: vidaus ekonomika ir užsienio karai
Priešrinkiminė kampanija pasižymi ypatinga agresija ir politine poliarizacija. Respublikonai bando telkti rinkėjus akcentuodami sienų saugumą, griežtą imigracijos kontrolę bei kovą prieš „kairįjį radikalizmą“, tačiau šias temas užgožia ekonominė realybė. Degalų kainų šuoliai, atsinaujinusi infliacija bei kariniai smūgiai Artimuosiuose Rytuose tapo pagrindiniais faktoriais, skatinančiais rinkėjų nusivylimą esama valdžia.
Demokratai savo ruožtu mobilizuoja elektoratą pasitelkdami tokius lyderius kaip buvęs prezidentas Barackas Obama, kuris aktyviai keliauja po svyruojančias valstijas ir aštriai kritikuoja D. Trumpo vienašališkus sprendimus bei teisinės valstybės normų nepaisymą. Demokratų strategija remiasi sveikatos apsaugos apsauga, moterų teisėmis bei pažadais pažaboti korporacijų pelnus, o atvira D. Trumpo parama radikaliems vietos kandidatams daugelyje priemiesčių apygardų atstumia nuosaikius respublikonus ir nepriklausomus balsuotojus.
Kas nutiks, jei respublikonai praras Atstovų Rūmus arba visą Kongresą?
Jei respublikonai prarastų daugumą Atstovų Rūmuose, D. Trumpo administracija atsidurtų visiškoje teisėkūros aklavietėje. Demokratai akimirksniu perimtų komitetų vadovavimą ir pradėtų plataus masto parlamentinius tyrimus dėl D. Trumpo verslo ryšių, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei vienašališkų karinių įsakymų, neišvengiamai atveriant kelią naujam apkaltos procesui. Be Kongreso pritarimo Baltieji rūmai negalėtų priimti jokio federalinio biudžeto ar įstatymų paketų, o tai grasintų nuolatiniais vyriausybės uždarymais (shutdowns).
Jei demokratams pavyktų išplėšti pergalę ir Senate, smūgis D. Trumpui taptų triuškinantis. Senatas tvirtina visus prezidento skiriamus federalinius teisėjus, kabineto ministrus bei ambasadorius. Praradus Senatą, D. Trumpas nebegalėtų paskirti nei vieno konservatyvaus teisėjo į Aukščiausiąjį Teismą, o administracijos kadrų politika būtų visiškai paralyžiuota. Tokiu atveju JAV prezidentas būtų priverstas valdyti išimtinai prezidentiniais dekretais (executive orders), kas sukeltų gilią konstitucinę krizę ir apribotų Vašingtono galimybes vykdyti nuoseklią užsienio bei saugumo politiką globalioje arenoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
