Vieninga Europa – Bendras Tikslas
Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

Nauja eskalacija Artimuosiuose Rytuose: husių smūgiai, JAV atsitraukimas ir globalus kuro aidas Afrikoje

Nauja eskalacija Artimuosiuose Rytuose: husių smūgiai, JAV atsitraukimas ir globalus kuro aidas Afrikoje
Artimuosiuose Rytuose prasidėjo nauja pavojingos karinės eskalacijos banga, Jemeno husiams atnaujinus raketų bei dronų atakas prieš karinius objektus Adene ir taikinius Saudo Arabijoje. Tačiau Vašingtonas šįkart demonstratyviai vengia tiesioginio įsitraukimo, palikdamas regiono gynybą sąjungininkams, ir vietoje to smogia sankcijomis Irano sausumos logistikai. Tuo tarpu jūrų kelių paralyžius Persijos įlankoje sukelia netikėtą grandininę reakciją pasaulyje, atvesdamas prie naktinės komendanto valandos degalų prekybai net tolimajame Nigeryje.

Husių išpuoliai ir kodėl JAV šįkart nesiima atsakomųjų smūgių

Jemeno husių sukilėliai prisiėmė atsakomybę už galingą sprogimą Adene, smogus karinei stovyklai, ir kartu paleido balistinių raketų seriją į Saudo Arabijos teritoriją, kurias Rijado priešlėktuvinė gynyba perėmė virš savo oro erdvės. Tačiau Baltieji rūmai, anksčiau žadėję greitą atsaką, šįkart demonstratyviai susilaiko nuo tiesioginių oro reidų. Donaldo Trumpo administracija siekia išvengti naujo plataus masto karo Artimuosiuose Rytuose likus vos kelioms savaitėms iki JAV kadencijos vidurio rinkimų, kuomet bet koks amerikiečių karių įtraukimas ar nuostoliai gali galutinai sužlugdyti respublikonų šansus Kongrese. Be to, Vašingtonas siekia išsaugoti trapių derybų dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo galimybę ir nenori naujų naftos kainų šuolių biržose.

Atsiradusį saugumo vakuumą skubiai bando užpildyti regiono ir Europos partneriai. Gynybinę koaliciją prieš husių grėsmę šiuo metu formuoja Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinė Karalystė, kuri oficialiai dislokavo savo karališkųjų oro pajėgų naikintuvus „Typhoon“ Saudo Arabijos miestams bei naftos infrastruktūrai ginti. Londonas pabrėžia, kad šios pajėgos veikia išimtinai gynybiniu režimu – perima skriejančias raketas ir bepiločius orlaivius, tačiau nesiima puolamųjų smūgių pačiame Jemene, siekiant neeskaluoti konflikto iki regioninio karo lygio.

Sankcijos Irano geležinkeliams: jūrų blokados perkėlimas į sausumą

Atsisakiusi tiesioginio karinio puolimo, JAV iždo departamentas smogė Iranui ekonominiais svertais – paskelbė naują plataus masto sankcijų paketą Teherano geležinkelių sektoriui bei automobilių pramonės konglomeratams. Šio sprendimo priežastis yra tiesiogiai susijusi su padėtimi Persijos įlankoje ir Raudonojoje jūroje. Dėl husių atakų ir karinės įtampos Hormūzo sąsiauryje paralyžiavus laivybą, Iranas pradėjo masiškai nukreipti savo krovinius, žaliavas bei karinės paskirties komponentus iš jūros kelių į sausumos geležinkelių koridorius per Centrinę Aziją, Kiniją ir Rusiją.

Vašingtonas siekia atkirsti šiuos alternatyvius sausumos maršrutus, įvesdamas sankcijas valstybinėms Irano geležinkelių įmonėms, krovinių ekspeditoriams ir tarptautiniams tiekėjams. Tokiu būdu JAV siekia neleisti Teheranui kompensuoti jūrų prekybos praradimų ir priversti režimą sėsti prie derybų stalo dėl ugnies nutraukimo, apsunkinant bet kokį finansinį bei logistinį palaikymą sąjungininkams Jemene.

Grandininė reakcija: kodėl Nigeryje prireikė benzino komendanto valandos?

Karinė suirutė Artimuosiuose Rytuose ir Hormūzo bei Raudonosios jūros logistikos sutrikimai smogė silpniausioms pasaulio ekonomikoms, sukeldami tiesioginį kuro badą Afrikoje. Viena labiausiai nukentėjusių šalių tapo Nigeris, kur valdžia buvo priversta paskelbti precedento neturinčią naktinę komendanto valandą benzino prekybai – degalinėms visoje šalyje uždrausta pardavinėti degalus nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Kadangi tanklaivių maršrutai aplink Afriką tapo drastiškai ilgesni ir brangesni, o globalios kuro kainos pakilo, Nigerio valstybinė naftos kompanija susidūrė su kritiniu rezervų trūkumu ir logistiniu kolapsu. Naktiniai apribojimai įvesti siekiant sukaupti atsargas dienai, užkirsti kelią degalų kontrabandai į kaimynines šalis bei suvaldyti paniką degalinėse. Šis precedentas vaizdžiai demonstruoja, kad husių dronų atakos ir Persijos įlankos geopolitinė aklavietė nebėra vien tik Artimųjų Rytų problema – ji tiesiogiai lemia elementaraus kuro trūkumą ir socialinę įtampą tūkstančius kilometrų nutolusiose pasaulio valstybėse.

Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.

.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *