Brazilijoje finišavo vieni dramatiškiausių ir labiausiai poliarizuotų prezidento rinkimų Pietų Amerikos istorijoje. Dabartinis kairiųjų pažiūrų šalies lyderis Luizas Inácio Lula da Silva antrajame ture įveikė kraštutinių dešiniųjų varžovą Flávio Bolsonaro ir užsitikrino istorinę ketvirtąją kadenciją. Tačiau rinkimų naktį pergalės šventimą aptemdė F. Bolsonaro atsisakymas pripažinti pralaimėjimą bei reikalavimas anuliuoti rezultatus dėl chaotiško balsavimo laiko pratęsimo, o politikos analitikai jau kalba apie augančią Donaldo Trumpo paramos „toksiškumo“ tendenciją.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Ką reiškia Lulos pergalė ir su kokiais iššūkiais jis susidurs
L. I. Lulos da Silvos triumfas antrajame ture tapo precedento neturinčiu revanšu: pralaimėjęs pirmąjį turą daugiau nei 2 milijonais balsų, jis sugebėjo mobilizuoti jaunimą bei nusivylusius rinkėjus ir galutinėje kovoje aplenkti F. Bolsonaro beveik 4,4 milijono balsų persvara. Regionui tai reiškia kairiojo bloko išlikimą valdžioje dviejose didžiausiose Lotynų Amerikos valstybėse – Brazilijoje ir Meksikoje, kartu išsaugant nepriklausomą Brazilijos ekonomikos kursą JAV taikomų muitų fone. Lula savo pergalės kalboje pabrėžė socialinio teisingumo, švietimo ir atogrąžų miškų apsaugos tęstinumą bei pažadėjo vienyti giliai suskaldytą tautą.
Tačiau naujoji kadencija bus viena sunkiausių prezidento karjeroje. Nors prezidento postas liko Lulos rankose, parlamento rinkimus Brazilijoje laimėjo konservatyvios ir dešiniosios jėgos, todėl valstybės vadovui teks dirbti su itin priešišku Kongresu. Bet koks biudžeto didinimas socialinėms programoms ar teismų sistemos pertvarkymas reikalaus sunkių kompromisų su opozicija, o didelė dalis visuomenės, palaikanti Bolsonaro šeimą, atvirai reiškia nepasitikėjimą valdžios ekonomine politika.
Kodėl balsavimas buvo pratęstas ir iš ko kilo rinkimų ginčas
Didžiausiu teisiniu ir politiniu skandalu tapo Brazilijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas likus vos trims minutėms iki oficialaus apylinkių uždarymo pratęsti balsavimą dviem valandomis visoje šalyje. Šį prašymą teisėjui Cristiano Zaninui pateikė abiejų kandidatų štabai: Lulos komanda skundėsi dėl viešojo transporto sutrikimų San Paule ir Salvadore, kur gyvena daug kairiųjų rėmėjų, o Bolsonaro štabas reikalavo papildomo laiko dėl liūčių pietinėse valstijose, palaikančiose konservatorius. Tačiau skubotas sprendimas sukėlė sumaištį – dalyje apylinkių elektroninės balsavimo mašinos jau buvo automatiškai išjungtos, o kai kuriose vietose rinkimų komisijos nariai išsiskirstė anksčiau laiko.
Būtent šiuo chaosu pasinaudojo F. Bolsonaro, pareiškęs, kad procedūra buvo neteisėta, precedento neturinti ir pažeidė rinkimų vientisumą, todėl rezultatai privalo būti anuliuoti. Jo sąjungininkai suskubo priminti, kad lemiamą sprendimą priėmęs teisėjas praeityje buvo asmeninis Lulos advokatas, ir ėmė kelti abejones balsų skaičiavimo skaidrumu. Tokia retorika primena 2022 m. įvykius, kuomet kandidato tėvas Jairas Bolsonaro atsisakė pripažinti pralaimėjimą, kas galiausiai privedė prie riaušių ir bandymo įvykdyti valstybės perversmą Brazilijoje.
Ar D. Trumpo parama tampa „toksišku“ faktoriumi?
Brazilijos rinkimai tapo dar viena iliustracija platesnei globaliai tendencijai, verčiančiai politologus kalbėti apie Donaldo Trumpo atviros paramos atvirkštinį efektą. F. Bolsonaro savo kampanijoje atvirai kopijavo D. Trumpo retoriką, akcentavo glaudų ideologinį ryšį su Vašingtono dešiniaisiais ir siekė parodyti save kaip JAV konservatorių favoritą. Tačiau praktikoje toks susiejimas labiau atstūmė nei pritraukė neapsisprendusius centristus.
Ši tendencija fiksuojama nebe pirmą kartą: ankstesni rinkimai Vengrijoje, kur atvira Trumpo simpatija Viktoro Orbáno kursui nesustabdė didėjančios izoliacijos, vėliau prarasta valdžia Serbijoje, kur studentų judėjimas nuvertė Kremliui ir radikaliems dešiniesiems palankų A. Vučičių, o dabar ir Brazilijos atvejis rodo, kad radikali MAGA stiliaus poliarizacija tampa galingu mobilizaciniu faktoriumi opozicijai. Daugeliui Lotynų Amerikos ir Europos rinkėjų atviras Trumpo kišimasis ir jo proteguojamų politikų agresyvus tonas kelia grėsmę demokratijos normoms, paskatindamas visuomenę balsuoti už tradicines jėgas vien tam, kad būtų išvengta radikalaus autoritarizmo scenarijaus.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
