Pasaulinę technologijų industriją sukrėtė beprecedentis saugumo ir reputacijos skandalas: vertingiausios pasaulio dirbtinio intelekto mikroschemų gamintojos „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas viešai pripažino turėjęs nesantuokinį romaną su moterimi, kurią JAV žvalgybos tarnybos įtaria dirbus Kinijos valstybės saugumo ministerijai. „Nvidia“ direktorių valdyba skubiai pradėjo nepriklausomą tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar nebuvo nutekintos griežtai saugomos JAV technologinės ir valstybinės paslaptys, o JAV Kongreso komitetai pareikalavo skubių vadovo parodymų už uždarų durų.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kas įvyko ir kodėl ši istorija prikaustė viso pasaulio dėmesį?
Skandalo centre atsidūrė J. Huango asmeninis laiškas bendrovės darbuotojams ir akcininkams, kuriame milijardierius oficialiai atsiprašė savo šeimos ir komandos, patvirtindamas intymius ryšius su Kinijos piliete Alice Huang (Huang Le). JAV žvalgybos agentūros šią moterį stebėjo daugiau nei metus, įtardamos ją vykdžius klasikinę viliojimo operaciją Kinijos specialiųjų tarnybų naudai.
Pasaulinės žiniasklaidos dėmesys yra milžiniškas, kadangi „Nvidia“ kontroliuoja daugiau nei 80 proc. pažangiausių pasaulio DI spartintuvų rinkos ir yra laikoma kertiniu JAV technologinio pranašumo ramsčiu prieš Kiniją. Bet koks neskaidrumas ar saugumo spraga aukščiausiu lygmeniu liečia ne tik kelių trilijonų dolerių vertės korporacijos reputaciją, bet ir tiesioginį JAV nacionalinį saugumą. Į situaciją netikėtai įsikišo ir Donaldas Trumpas, kuris viešai užstojo technologijų milžinės vadovą, pavadindamas J. Huangą garbingu žmogumi ir puikiu vadovu, kuris „tiesiog bendravo su žmogumi, kaip daro visi kiti“.
Kokias paslaptis galėjo bandyti sužinoti Pekinas?
Tyrimą atliekančių JAV saugumo institucijų ir nepriklausomų analitikų teigimu, Pekino interesai šioje operacijoje apėmė kelis strateginius lygmenis:
Būsimų mikroschemų architektūra ir technologiniai planai: Kinijos žvalgybą domino konfidenciali informacija apie naujos kartos „Blackwell“ ir būsimų „Rubin“ architektūrų mikroschemų pajėgumus, gamybos terminus ir technines silpnąsias vietas.
Eksporto sankcijų apėjimo schemos: Alice Huang užėmė vadovaujančias pareigas Singapūro duomenų centrų bendrovėje „Megaspeed“, kuri buvo stambi „Nvidia“ pirkėja. Tyrėjai aiškinasi, ar per šią įmonę pažangiausi lustai nebuvo slapta reeksportuojami į Kiniją, pažeidžiant JAV sankcijas, kurių vertė galėjo siekti milijardus dolerių.
Užkulisinis lobizmas Vašingtone: Kinijai buvo itin svarbu žinoti „Nvidia“ vadovybės konfidencialią strategiją, derybų su Baltųjų rūmų administracija detales bei J. Huango pastangas įtikinti JAV valdžią sušvelninti DI lustų eksporto apribojimus Kinijos rinkai.
Tyrimo eiga ir politinės pasekmės
„Nvidia“ pranešė, kad tyrimą atlieka speciali nepriklausomų direktorių komisija, pasitelkusi išorės teisininkus ir saugumo auditorius. Tuo pat metu trys JAV Atstovų Rūmų komitetų pirmininkai respublikonai iškvietė J. Huangą iki lapkričio vidurio asmeniškai atsakyti į klausimus uždarame posėdyje Kapitolijuje.
Nors bendrovė pabrėžia, kad jokių tiesioginių įrodymų apie technologijų vagystę ar neteisėtą duomenų perdavimą kol kas nėra, skandalas jau sukėlė smarkią akcijų kainos korekciją ir sustiprino spaudimą griežtinti priežiūrą visam JAV puslaidininkių sektoriui.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės spaudos apžvalga.
