Šiandien Jungtinės Valstijos mini neeilinį, istorinį jubiliejų – 250-ąsias nepriklausomybės metines, žyminčias pustrečio šimtmečio gyvuojantį Amerikos demokratinį eksperimentą. 1776 m. liepos 4-ąją priimta JAV Nepriklausomybės deklaracija oficialiai nukirto saitus su Didžiosios Britanijos karūna, todėl ši data visame pasaulyje laikoma šalies gimimo diena. Šių metų jubiliejinės iškilmės, pasižyminčios grandioziniais kariniais paradais, fejerverkų šou ir masiniais renginiais, tapo ne tik pasididžiavimo šaltiniu, bet ir nauja politinių kovų arena, kurioje susikirto nuomonės dėl prezidento vaidmens, nuskambėjo garsios Niujorko mero Zohrano Mamdani kalbos bei sulaukta popiežiaus Pranciškaus žinios.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Trumpo dominavimas jubiliejuje: pasididžiavimas ar narsizmo kurstymas?
Šalies jubiliejaus renginiai tapo dar vienu gilaus visuomenės pasidalijimo atspindžiu. Dalis amerikiečių ir prezidento rėmėjų entuziastingai palaiko aktyvų, dominuojantį Donaldo Trumpo dalyvavimą iškilmėse, matydami jį kaip stiprų lyderį, sugrąžinusį šaliai patriotizmą ir nacionalinį pasididžiavimą. Savo kalbose D. Trumpas aktyviai išnaudojo progą sugretinti pamatines šalies vertybes su savo politine darbotvarke, viešai pavadindamas komunizmą ir kraštutines kairiąsias ideologijas „mirtina grėsme“, su kuria jo administracija pasirengusi kovoti. Rėmėjų nuomone, toks griežtas tonas šventės metu yra būtinas norint apsaugoti tradicinę Amerikos tapatybę.
Vis dėlto, opozicija ir nemaža dalis pilietinės visuomenės griežtai kritikuoja šį požiūrį, pabrėždami, kad 250-asis gimtadienis yra visos Amerikos, o ne kurio nors vieno politiko ar partijos šventė. Kritikai teigia, kad D. Trumpas pavertė istorinį jubiliejų asmeniniu politiniu šou, skirtu tenkinti savo narsizmą ir stiprinti autoritarinį įvaizdį likus nedaug laiko iki rinkimų. Jie įspėja, kad valstybinių iškilmių ir asmeninio kulto supynimas skelia dar didesnį pleištą į ir taip poliarizuotą JAV visuomenę, o pamatinių nepriklausomybės principų pritaikymas siauriems politiniams tikslams griauna demokratines tradicijas.
Mamdani vienijanti žinia, popiežiaus žodis ir ambicijos Baltuosiuose rūmuose
Didžiulio JAV spaudos dėmesio centre atsidūrė sparčiai populiarėjantis naujasis Niujorko meras Zohranas Mamdani, kuris jubiliejaus renginiuose pasakė įsimintiną ir visiškai priešingą toną demonstruojančią kalbą. Skirtingai nuo agresyvios Baltųjų rūmų retorikos, Z. Mamdani viešai paragino šalies piliečius vienytis, atidėti į šalį politinius nesutarimus ir prisiminti, kad Amerikos stiprybė visada slypėjo jos gebėjime priimti įvairovę. Jo raginimas ieškoti bendro kompromiso ir solidarumo akimirksniu tapo pagrindine žiniasklaidos antraščių tema, o politikos analitikai jau garsiai spekuliuoja, kad šis charizmatiškas lyderis gali tapti naujuoju Demokratų partijos kandidatu būsimuose JAV prezidento rinkimuose, gebančiu pritraukti nusivylusius rinkėjus.
Prie transatlantinių sveikinimų Amerikai prisidėjo ir popiežius Pranciškus, kuris savo oficialioje žinioje pasveikino šalį su 250 metų jubiliejumi. Šventasis Tėvas savo kreipimesi palinkėjo JAV išlaikyti ištikimybę toms gilioms dvasinėms ir moralinėms vertybėms, kuriomis rėmėsi šalies įkūrėjai – pirmiausia laisvei, lygybei ir žmogaus orumui. Popiežius paragino Amerikos visuomenę ir jos vadovus nepamiršti labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių, migrantų bei vargšų, pabrėždamas, kad tikroji šalies didybė matuojama tuo, kaip ji rūpinasi teisingumu ir taika ne tik savo namuose, bet ir visame pasaulyje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
