Kalboje, skirtoje Austrijos, Suomijos ir Švedijos narystės ES 30-mečiui, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pabrėžė šių šalių indėlį į Europos Sąjungos stiprinimą – nuo bendrosios rinkos ir socialinio modelio plėtros iki Europos atsako į krizes bei paramos Ukrainai.
Daugiau šia tema: Europos Vadovų Taryba, European Council
Kai Austrija, Suomija ir Švedija tapo pilnateisėmis Europos Sąjungos narėmis, jos ne tik gavo prieigą prie bendrosios rinkos. Jos taip pat prisiėmė atsakomybę puoselėti pagrindines Sąjungos vertybes: laisvę, demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms. Jų stojimo poveikis buvo didžiulis įvairiais aspektais. Jos į Europos Sąjungą atnešė politinę, geografinę ir kultūrinę įvairovę.
Jų buvimas pristatė naujus požiūrius, kurie sustiprino Sąjungos vidinį dialogą, solidarumą ir pliuralizmą, siūlydami naujas perspektyvas tiek Europai, tiek pasauliui. Jie padėjo sujungti Rytus ir Vakarus, Šiaurę ir Pietus, taip pat centrą ir periferiją. Be to, jie atliko svarbų vaidmenį pradedant tai, kas vėliau tapo esminiais Europos ramsčiais. Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kuriai stiprų impulsą Tamperėje suteikė Suomija; Europos socialinių teisių ramstis, prie kurio įgyvendinimo labai prisidėjo ir Švedija; tvirtas įsipareigojimas gerinti žydų bendruomenių ir institucijų apsaugą, kuriam vadovaujant Austrija atliko labai svarbų vaidmenį.
Esame įvairovės sąjunga, kurioje kiekviena valstybė narė turi savo kultūrą. Nuo suomiško sisu – reiškiančio atkaklumą sunkiais laikais, ką visi galėtume panaudoti dabar pat. Iki švediško lagom – žinojimo, kada viskas yra gerai ir kada to pakanka. Tai gyvybiškai svarbus įgūdis sprendžiant bendras problemas. Ir iki austriško Gemütlichkeit – šilumos ir bendrystės dvasios, primenančios mums apie tvirtų santykių kūrimo tarpvalstybiniu mastu svarbą. Negalime įsivaizduoti Sąjungos be šių trijų narių ir viso, ką jie atnešė.
Austrijos, Suomijos ir Švedijos narystė dar kartą įrodė, kad plėtra yra geriausia geostrateginė investicija, kurią Europos Sąjunga gali padaryti siekdama gerovės, taikos ir stabilumo visame mūsų žemyne. Jų prisijungimas sustiprino bendrąją rinką ir mūsų socialinį modelį. Tai paskatino ekonomikos augimą ir inovacijas, kartu teikiant pirmenybę aplinkos apsaugai. Tai taip pat padidino Europos Sąjungos geopolitinę įtaką ir sustiprino mūsų užsienio ir saugumo politiką.
O pastaruoju metu jos atliko svarbų vaidmenį skatinant Europos Sąjungos atsaką į dideles krizes – nuo Covid pandemijos iki Rusijos invazijos į Ukrainą, taip pat sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius. Kita vertus, jų integracija į Sąjungą buvo galinga jų pačių ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir prekybinių santykių varomoji jėga.
Nuo tada, kai tapo valstybėmis narėmis, realusis BVP Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje išaugo nuo 58 % iki 85 %. Užimtumas padidėjo 31 % iki 35 %. Bendroji rinka suteikė joms precedento neturinčią prieigą prie platesnės Europos ekonomikos, leisdama joms konkuruoti pasauliniu mastu. Šiandien beveik 70 % Suomijos eksporto, du trečdaliai Austrijos prekybos ir pusė Švedijos eksporto tenka Europos Sąjungai. Jų narystė lėmė beveik 30 % padidėjusias tiesiogines užsienio investicijas, o tai padėjo jų ekonomikai tapti atviresnei, atsparesnei ir konkurencingesnei. Tačiau integracija – tai ne tik skaičiai. Svarbu, kaip šie skaičiai virsta apčiuopiama nauda: kokybiškomis darbo vietomis, didesniu atlyginimu, geresniu gyvenimo lygiu ir daugiau galimybių ateities kartoms.
Apibendrinant: narystė reikšmingai prisidėjo prie Austrijos, Suomijos ir Švedijos ekonominio klestėjimo, tačiau ji taip pat parodė ekonominės integracijos galią skatinant taiką ir stabilumą Europoje.
Kaip mums priminė Enrico Letta, turime toliau stiprinti savo bendrąją rinką, šalinti prekybos kliūtis ir gilinti bendradarbiavimą. Istorija parodė, kad tai teisingas būdas didinti Europos gerovę, sanglaudą ir pasaulinę įtaką. Štai kodėl turime ir toliau sutelkti dėmesį į tolesnės plėtros ir gilesnės integracijos svarbą, ypač Ukrainos, Moldovos ir Vakarų Balkanų šalių atžvilgiu.
Integruodama šias kandidates, Europos Sąjunga sustiprins taikos ir klestėjimo žemyną, padėdama stabilizuoti regionus, kurie kadaise buvo žymūs konfliktų ir susiskaldymo. Pasaulyje, kuris dažnai atrodo susiskaldęs, Europos Sąjunga yra vienybės, stabilumo ir darnos simbolis, o plėtra yra šio proceso pagrindas. Šiandienos pasauliniame kontekste turime toliau gilinti savo integraciją ir laikytis bendro įsipareigojimo taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai.
Tebesitęsiantis karas Ukrainoje pabrėžė Europos vienybės ir Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtintų vertybių svarbą. Būtent tai daro Europos Sąjungą galinga žaidėja ir moraline jėga pasaulinėje arenoje.
Austrijos, Suomijos ir Švedijos įstojimas į Europos Sąjungą buvo sėkmingas. Šioms valstybėms narėms, Europos Sąjungai ir visai Europai jų indėlis sustiprino mūsų Sąjungą, padarė ją atsparesnę ir vieningesnę. Žvelgdami į ateitį, turime remtis šia sėkme. Turime toliau siekti gilesnės integracijos ne tik ekonomikos srityje, bet ir politinės, socialinės bei teritorinės sanglaudos srityse. Ir turime toliau laikyti plėtrą geriausia investicija į taiką, saugumą ir bendrą gerovę.
Sveikiname Austriją, Suomiją ir Švediją su 30-osiomis narystės metinėmis!
Ačiū.
