Dauguma Naujųjų metų pažadų žlunga ne dėl valios stokos, o todėl, kad žmonės bando keistis netinkamu metu – teigia elgsenos mokslininkai, siūlantys pradėti pokyčius dar prieš sausio 1-ąją.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Pažadų tradicija – sena, problemos tos pačios
Naujųjų metų pažadų tradicija siekia apie 4 tūkst. metų, tačiau žmonės juos laužo jau ne pirmą tūkstantmetį. Mokslininkai teigia, kad problema slypi ne žmonių silpnume, o pačioje pažadų logikoje – pokyčių tikimasi iš karto, per vieną naktį.
Pasak elgsenos psichologo Benjamino Gardnerio iš Sario universiteto, sausio pradžia dažnai nėra tinkamiausias metas keisti įpročius: tamsus metų laikas, nuovargis po švenčių ir socialinis spaudimas gali veikti priešingai nei tikimasi.
„Minkštas startas“ vietoje staigaus pokyčio
Mokslininkas siūlo vadinamąjį „minkšto starto“ principą – pradėti naujus įpročius dar lapkritį ar gruodį, be spaudimo ir didelių lūkesčių.
Toks metodas leidžia „išbandyti“ pažadą realiomis sąlygomis ir suprasti, ar jis iš tiesų tinka žmogaus kasdienybei. Tai sumažina riziką, kad pažadas bus duotas tik todėl, jog taip daro visi aplinkui.
Pažadai veikia tada, kai tampa įpročiais
Pasak tyrėjų, sėkmingas pažadas yra tas, kuris tampa automatiniu veiksmu. Įpročiai formuojasi tada, kai tam tikras veiksmas nuolat kartojamas toje pačioje situacijoje – pavyzdžiui, ryte išgerti stiklinę vandens ar kasdien po darbo eiti pasivaikščioti.
Moksliniai tyrimai rodo, kad didžioji dalis mūsų veiksmų kyla ne iš sąmoningo sprendimo, o iš automatinių įpročių. Todėl būtent įpročių keitimas, o ne vien geri norai, yra raktas į ilgalaikius pokyčius.
Kodėl tai svarbu kasdieniam gyvenimui
Mokslininkai pabrėžia, kad ši įžvalga svarbi ne tik sporto ar mitybos pažadams. Tas pats principas galioja taupymui, darbo įpročiams ar net skaitmeninei higienai.
Vietoj ambicingų, bet trumpalaikių tikslų siūloma rinktis mažus, realistiškus pokyčius, kurie palaipsniui tampa kasdienio gyvenimo dalimi.
*Šis straipsnis parengtas pagal CORDIS informaciją.*
