Gazos Ruožo valdymo sistemoje visiškai pasikeitė padėtis – palestiniečių judėjimas „Hamas“ oficialiai paskelbė apie savo civilinės vyriausybės institucijų paleidimą. Šis žingsnis žymi pasirengimą valdžios perdavimui naujai technokratinei institucijai, o tai gali iš esmės pakeisti anklavo ateitį ir humanitarinę situaciją. Tuo pat metu tarptautinėje arenoje stiprėja skandalai dėl žymaus Gazos gydytojo kankinimų Izraelio įkalinimo įstaigose bei Jungtinės Karalystės labdaros organizacijų nuslėpto nelegalių žydų gyvenviečių finansavimo.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Civilinės valdžios perdavimas Gazoje ir tyrimų užkulisiai
Po beveik dviejų dešimtmečių dominavimo, „Hamas“ vadovaujama administracija Gazoje paskelbė apie vadinamojo Nepaprastųjų situacijų komiteto paleidimą bei jo pirmininko atsistatydinimą. Oficialiuose pranešimuose teigiama, kad visi teisiniai ir administraciniai pasirengimai yra baigti, o civilinė valdžia bus perleista technokratiniam „Nacionaliniam komitetui Gazos valdymui“ (NCAG). Šis sprendimas yra suderintas su JAV pristatytu regiono taikos planu ir buvo pasiektas derybose Kaire, stebint Jungtinių Tautų atstovams. Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad techniniai civilinės saugos ir paslaugų darbuotojai tęs savo darbą, tačiau tiesioginė politinė „Hamas“ įtaka viešajam administravimui yra nutraukiama, tikintis paspartinti humanitarinės krizės sprendimą bei sugriauto regiono atstatymą.
Sprendimas leisti atlikti išsamų spalio 7-osios įvykių tyrimą buvo priimtas tik dabar dėl ilgalaikio politinio spaudimo ir saugumo tarnybų vidinių nesutarimų. Tarptautiniai stebėtojai pastebi, kad Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“ pirmą kartą oficialiai pripažino, jog puolimo rytą buvo visiškai užklupta netikėtai. Šis prisipažinimas ir prasidedantys oficialūs tyrimai jau kelia intensyvias diskusijas visuomenėje, kadangi viešumon kyla faktai, jog žvalgyba dar likus kelioms savaitėms iki išpuolio turėjo informacijos apie „Hamas“ aktyvumą, tačiau manė, kad grupuotė yra pakankamai atgrasinta ir puolimo nepradės. Tai stiprina visuomenės įtarimus ir spekuliacijas, kad aukščiausio lygio pareigūnai sąmoningai ignoravo įspėjimus arba nebuvo pasiruošę reaguoti, siekdami išvengti politinės atsakomybės, o tai jau privertė pasitraukti kelis kariuomenės ir saugumo vadovus.
Gydytojo tragedija ir nelegalus gyvenviečių finansavimas
Žmogaus teisių organizacijas sukrėtė pranešimai apie žymaus Gazos gydytojo, buvusio „Kamal Adwan“ ligoninės direktoriaus Hussamo Abu Safiya padėtį. Teisininkai ir organizacija „Physicians for Human Rights Israel“ pranešė, kad po 18 mėnesių trukusio įkalinimo Izraelio Rakefet požeminiame kalėjime be jokių oficialių kaltinimų ar teismo, gydytojas tapo fiziškai neatpažįstamas. Jo advokato teigimu, vyras yra patyręs sunkių kūno sužalojimų dėl kasdienių sumušimų plaktukais ir lazdomis, jam sunku kvėpuoti bei kalbėti, o jo gyvybei gresia tiesioginis pavojus. Izraelio valdžia jį klasifikuoja kaip „neteisėtą kovotoją“, o tai, pasak teisių gynėjų, atspinti sistemingą elgesį su palestiniečių medicinos darbuotojais konflikto zonose.
Tuo pat metu kilo tarptautinis skandalas dėl Jungtinėje Karalystėje registruotos labdaros organizacijos „Friends of Yeshivat Shavei Hevron“ veiklos. Paaiškėjo, kad ši organizacija per pastaruosius kelerius metus pervedė šimtus tūkstančių svarų sterlingų religinei mokyklai, esančioje pačiame Hebrono miesto centre, okupuotame Vakarų Krante. Šios lėšos yra tiesiogiai susijusios su naujų bendrabučių statybomis ir radikalios žydų naujakurių gyvenvietės plėtra teritorijoje, kuri pagal tarptautinę teisę laikoma nelegalia. JK Labdaros komisija jau pradėjo tyrimą, nes organizacijos veiksmai akivaizdžiai prieštarauja jos pačios įstatams, numatantiems paramą tik Izraelio valstybės teritorijoje, o Britanijos užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad labdaros sistema yra išnaudojama neteisėtai paramai finansuoti.
Macrono vizitas Sirijoje ir geopolitiniai simboliai
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas Damaske tapo pirmuoju tokio lygio Vakarų šalies vadovo apsilankymu Sirijoje po ilgamečio Basharo al-Assado režimo žlugimo. Šis diplomatinis žingsnis simbolizuoja visišką regiono geopolitinės dinamikos pasikeitimą ir Vakarų norą aktyviai dalyvauti naujos Sirijos ateities kūrime. Prancūzija, kuri istoriškai turėjo didžiulę įtaką Levanto regione, siekia užimti lyderio poziciją užtikrinant, kad po režimo pasikeitimo šalis netaptų nauju radikalių grupuočių prieglobsčiu.
Vizitas taip pat siunčia signalą kitiems regiono žaidėjams, įskaitant Iraną ir Rusiją, kad jų ilgametė įtaka Sirijoje yra galutinai susilpnėjusi. Emmanuelis Macronas savo vizitu siekia pademonstruoti paramą pereinamajai šalies valdžiai bei užtikrinti humanitarinės pagalbos koridorių saugumą. Prancūzijos diplomatija tikisi, kad stabilizavus padėtį Sirijoje, pavyks sumažinti migrantų srautus į Europą bei sukurti naują saugumo architektūrą visuose Artimuosiuose Rytuose.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
