Europos Audito Rūmai paskelbė, kad ES Inovacijų fondo poveikį švariųjų technologijų plėtrai ir kovai su klimato kaita riboja lėtas lėšų panaudojimas, projektų vėlavimai ir nepakankamai aiški strateginė kryptis.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, European Court of Auditors
Auditorių vertinimu, šis fondas turi didelį potencialą stiprinti Europos konkurencingumą švariosios energetikos ir pramonės srityse, tačiau iki šiol jo rezultatai buvo kuklūs, nors iki 2030 metų fondo biudžetas vertinamas apie 40 mlrd. eurų.
Lėtas lėšų panaudojimas stabdo fondo poveikį
Inovacijų fondas pradėjo veikti 2020 metais ir yra vienas didžiausių pasaulyje instrumentų, skirtų remti pažangių nulinės emisijos technologijų diegimą rinkoje. Jis finansuoja projektus energijai imliuose pramonės sektoriuose, atsinaujinančios energijos, energijos kaupimo, vandenilio, anglies dioksido surinkimo, panaudojimo ir saugojimo srityse.
Vis dėlto iki 2025 metų birželio pabaigos faktiniai mokėjimai projektams siekė tik 332 mln. eurų, tai yra mažiau nei 1 proc. viso fondo biudžeto. Auditorių teigimu, viena iš priežasčių yra fondo finansavimo modelis, nes jo pajamos priklauso nuo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, todėl turimų lėšų dydis iš anksto nėra stabilus ir nėra mechanizmo, garantuojančio minimalų finansavimo lygį.
Dalis projektų vėluoja arba nepasiekia veiklos stadijos
Auditoriai nustatė, kad daugelis atrinktų projektų vėluoja, o maždaug vienas iš penkių nepasiekia veiklos stadijos. Nors Europos Komisija taiko reikiamus atrankos kriterijus ir procedūros apskritai laikomos tinkamai dokumentuotomis, projektų numatomi išmetamųjų teršalų mažinimo rezultatai dažnai apskaičiuojami remiantis teorinėmis prielaidomis. Auditorių vertinimu, tai gali lemti pernelyg optimistines prognozes ir paveikti sprendimus, kuriems projektams skirti finansavimą.
Iki 2024 metų pabaigos tik penki projektai iš 208, kuriems buvo skirtas finansavimas, pranešė apie realų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą. Bendrai fondo projektų portfelis pasiekė mažiau nei 5 proc. anksčiau prognozuoto emisijų mažinimo rezultato. Auditorių teigimu, tai rodo ir problemas vertinant projektų brandą, nes dalis projektų, kurie iš pradžių buvo laikyti pakankamai pasirengusiais, vėliau buvo atšaukti arba smarkiai vėlavo.
Trūksta aiškios strategijos, kaip paskirstyti lėšas
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Europos Komisija neturėjo nuoseklios strategijos, kaip paskirstyti Inovacijų fondo išteklius. Nuo 2022 metų finansavimas vis dažniau buvo nukreipiamas į naujus politinius prioritetus, tokius kaip vandenilis ir baterijos, tačiau šis poslinkis, auditorių teigimu, nebuvo paremtas aiškia strategine analize apie šių technologijų potencialą mažinti emisijas ar stiprinti ES pramoninius ir strateginius tikslus.
Europos Audito Rūmai pabrėžia, kad iš šio fondo sukauptos patirties galima pasimokyti ne tik tobulinant dabartinę sistemą, bet ir rengiant naująjį Europos konkurencingumo fondą 2028–2034 metų laikotarpiui, kuriam siūloma skirti 451 mlrd. eurų. Auditoriai ragina aiškiau nustatyti strateginius prioritetus, sparčiau diegti finansavimą ir realistiškiau vertinti projektų pasirengimą, kad ES parama turėtų didesnį poveikį tiek konkurencingumui, tiek klimato tikslams.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Audito Rūmų pranešimą.
