Europos Audito Rūmai pateikė nuomonę dėl siūlomų „Erasmus+“ ir „AgoraEU“ programų naujajame 2028–2034 metų ES biudžete. Auditoriai pritaria programų tikslams, tačiau pabrėžia, kad būtina daugiau aiškumo dėl finansavimo, valdymo ir rezultatų vertinimo.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, European Court of Auditors
Europos Komisija 2025 m. pasiūlė apie 2 trilijonų eurų vertės ilgalaikį Europos Sąjungos biudžetą 2028–2034 metų laikotarpiui. Šioje finansinėje programoje numatyta didinti finansavimą švietimo, jaunimo, kultūros, demokratijos ir žiniasklaidos iniciatyvoms.
Didesnis finansavimas ir programų sujungimas
Pagal siūlomus planus „Erasmus+“ programa gautų daugiau kaip 40 mlrd. eurų finansavimą, tai yra daugiau nei 10 mlrd. eurų daugiau nei ankstesniame finansavimo laikotarpyje. Programa ir toliau remtų mokymosi mobilumą, tačiau kartu apimtų ir solidarumo bei savanorystės iniciatyvas, kurios anksčiau buvo finansuojamos per atskiras programas.
Tuo pačiu metu planuojama sukurti naują programą „AgoraEU“, kuri sujungtų kelias dabartines iniciatyvas, įskaitant kultūros ir kūrybinių industrijų bei pilietinės visuomenės programas. Šiai programai siūloma skirti 8,6 mlrd. eurų – beveik dvigubai daugiau nei ankstesniame laikotarpyje.
Auditoriai pažymi, kad šios iniciatyvos gali padėti stiprinti Europos vertybes, pilietinį dalyvavimą ir europinę tapatybę, tačiau kartu būtina užtikrinti aiškią programų struktūrą ir veiksmingą jų valdymą.
Rizikos dėl finansavimo ir veiklos vertinimo
Europos Audito Rūmai atkreipė dėmesį, kad skirtingų programų sujungimas gali supaprastinti administravimą, tačiau kartu kelia ir tam tikrų rizikų. Pavyzdžiui, dokumentuose nepaaiškinta, kaip bus paskirstytas finansavimas tarp skirtingų prioritetų, jei bus sujungtos atskiros iniciatyvos.
Auditoriai taip pat pažymėjo, kad siūlomose programose trūksta aiškių mechanizmų, leidžiančių įvertinti jų veiksmingumą, efektyvumą ir pridėtinę vertę. Be to, nepakankamai paaiškinta, kodėl planuojama didinti biudžetus ir kaip šis finansavimo augimas bus susietas su konkrečiais rezultatais.
Kita auditorių iškelta problema – galimybė lanksčiai perkelti lėšas tarp skirtingų programų ar finansavimo modelių be aiškaus pagrindimo. Tai gali apsunkinti ilgalaikį planavimą ir sumažinti programų stabilumą.
Auditoriai taip pat pabrėžė, kad kai kurios svarbios nuostatos dar nėra tiksliai apibrėžtos, pavyzdžiui, techninių ir administracinių išlaidų ribos ar finansavimo mechanizmų pasirinkimas.
Programų veikla už ES ribų
Kadangi „Erasmus+“ ir „AgoraEU“ veikla gali apimti projektus ir partnerius už Europos Sąjungos ribų, auditoriai pabrėžia būtinybę aiškiai nustatyti audito teises trečiosiose šalyse. Tai svarbu siekiant užtikrinti tinkamą ES lėšų panaudojimo kontrolę ir skaidrumą.
Europos Parlamentas paprašė auditorių pateikti nuomonę apie šiuos teisėkūros pasiūlymus prieš pradedant jų svarstymą. Europos Audito Rūmai nuo 2026 metų pradžios skelbia nuomonių seriją apie būsimo daugiametės finansinės programos pasiūlymus.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Audito Rūmų pranešimą.
