Giliai Bavarijos miškuose vokiečių geologas Jürgenas Grötschas ieško neįprasto energijos šaltinio, kuris, mokslininkų teigimu, gali turėti milžinišką reikšmę ateities energetikai. Kalbama apie vadinamąjį „baltąjį vandenilį“ – natūraliai Žemės plutoje susidarančias vandenilio dujas.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Po dešimtmečių darbo naftos ir dujų pramonėje, įskaitant laikotarpį bendrovėje „Shell“, Grötschas dabar tiria, ar šis natūralus energijos šaltinis galėtų tapti pigia ir švaria alternatyva dabartiniams vandenilio gamybos metodams. Kartu su studentais jis vykdo tyrimus Bavarijoje, kur ieško vietų, iš kurių vandenilis natūraliai skverbiasi į paviršių.
Tyrimo metu mokslininkai į žemę įkala maždaug metro gylio skylę ir į ją įleidžia specialų dujų jutiklį. Šis metodas vadinamas „vandenilio uostymu“. Vieno bandymo metu prietaisas parodė daugiau nei 500 dalių milijonui – tai reiškia, kad apie 0,05 procento dujų mėginyje sudarė vandenilis. Toks kiekis yra maždaug tūkstantį kartų didesnis nei vandenilio koncentracija įprastame ore.
Tokie rezultatai leidžia manyti, kad po žeme gali slypėti reikšmingi natūralaus vandenilio telkiniai.
Pastaraisiais metais vandenilis dažnai minimas kaip viena iš svarbiausių priemonių mažinti anglies dioksido emisijas. Jis gali būti naudojamas pramonėje, sunkiajame transporte ar laivyboje, nes degdamas neišskiria anglies dioksido.
Tačiau dabartinis vandenilio naudojimas turi rimtą problemą – didžioji jo dalis nėra natūralus. Dauguma pasaulyje naudojamo vandenilio gaminama iš gamtinių dujų arba kitų iškastinių išteklių. Kitas būdas – elektrolizė, kai naudojant elektros energiją vanduo skaidomas į vandenilį ir deguonį. Vis dėlto šis procesas yra brangus, o iš atsinaujinančių šaltinių pagaminama mažiau nei vienas procentas viso vandenilio.
Natūralus arba „baltasis“ vandenilis galėtų tapti trečia alternatyva. Jis susidaro giliai Žemės plutoje per geologinius procesus, vykstančius milijardus metų. Vienas svarbiausių jų – serpentinizacija. Tai reakcija, kai geležimi turtingos uolienos aukštoje temperatūroje reaguoja su vandeniu ir iš jo išlaisvina vandenilio dujas.
Mokslininkų skaičiavimu, Žemės plutoje gali būti apie 5,6 trilijono tonų vandenilio. Didžioji jo dalis yra pernelyg giliai, kad būtų pasiekiama šiuolaikinėmis technologijomis. Tačiau net jei būtų išgauta tik du procentai šio kiekio, to pakaktų patenkinti pasaulinį vandenilio poreikį maždaug dviem šimtmečiams.
Kai kuriose vietose natūralus vandenilis iš žemės prasiskverbia per uolienų plyšius ir gali kauptis porėtuose uolienų sluoksniuose, panašiai kaip gamtinės dujos. Tokius telkinius visame pasaulyje šiuo metu aktyviai ieško dešimtys bendrovių.
Kol kas vienintelė vieta pasaulyje, kur natūralus vandenilis naudojamas komerciškai, yra Bourakebougou kaimas Malyje. Ten esantis gręžinys kasmet išgauna apie 49 tonas vandenilio, kuris naudojamas vietos elektros energijos gamybai. Nors tai palyginti nedidelis kiekis, projektas parodė, kad tokia energijos gavyba yra techniškai įmanoma.
Jürgenas Grötschas planuoja iki 2030 metų iš Bavarijoje esančio rezervuaro, maždaug 1500 metrų gylyje, išgauti apie 1000 tonų natūralaus vandenilio per metus. Šios dujos galėtų būti naudojamos vietos pramonėje arba šilumos tinkluose, kurie paskirsto centralizuotai pagamintą šilumą gyvenamiesiems pastatams.
Be to, iš tų pačių geologinių rezervuarų būtų galima išgauti ir karštą vandenį, kuris galėtų būti naudojamas namų šildymui. Tokia geoterminė energija galėtų tapti papildomu ekonominiu saugikliu tuo atveju, jei vandenilio gavyba pasirodytų mažiau pelninga nei tikėtasi.
Vis dėlto šios naujos energetikos srities plėtrą stabdo teisinės ir finansinės kliūtys. Tik nedaugelis šalių oficialiai pripažįsta natūralų vandenilį kaip išteklių, todėl sudėtinga gauti gręžimo leidimus ar valstybės subsidijas. Dėl to investuotojai kol kas elgiasi atsargiai.
Ekspertai mano, kad jei bent vienam projektui pavyks pradėti komerciškai reikšmingą natūralaus vandenilio gavybą, susidomėjimas šiuo energijos šaltiniu gali labai greitai išaugti.
Dalis analitikų prognozuoja, kad iki 2050 metų natūralaus vandenilio gavyba galėtų pasiekti apie 20 milijonų tonų per metus. Tai sudarytų reikšmingą dalį būsimos pasaulinės vandenilio paklausos.
Pasak Grötscho, ši sritis šiandien yra panaši į laikotarpį, kai prieš maždaug 150 metų tik pradėjo formuotis naftos ir dujų pramonė. Jo nuomone, natūralaus vandenilio paieškos gali žymėti naujos energetikos eros pradžią.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
