Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) pradėjo įgyvendinti naują, itin plataus masto strateginį planą, skirtą Baltijos šalių gynybos infrastruktūrai radikaliai transformuoti ir sustiprinti. Šis projektas, tarptautinėje karinėje bendruomenėje jau vadinamas „Baltijos tvirtovės“ kūrimu, yra tiesioginis Aljanso atsakas į ilgalaikes hibridines bei konvencines grėsmes iš Rusijos pusės. Strategijos tikslas – paversti Lietuvą, Latviją ir Estiją vientisa, sunkiai pramušama gynybine erdve, kurioje moderniausios technologijos bus integruotos su nuolat dislokuotais papildomais sąjungininkų kariniais kontingentais.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Nors viešojoje erdvėje ši tema dažnai asocijuojasi su didelio masto karinėmis pratybomis, tikroji „Baltijos tvirtovės“ koncepcija apima kur kas gilesnius infrastruktūrinius ir technologinius pokyčius.
Integruota gynyba ir technologinis pranašumas pasienyje
Prielaida apie naujų vokiškų dronų integraciją yra labai tiksli ir atspindi vieną svarbiausių šios strategijos dalių. Pastaruoju metu vykstančiose NATO pratybose regione vis dažniau testuojamos naujausios Vokietijos gamybos autonominės sistemos bei žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai, pasižymintys dirbtinio intelekto elementais. Šie dronai veikia integruotame tinkle su antžeminiais jutikliais ir priešakinių pajėgų daliniais, užtikrindami nuolatinį, realaus laiko situacijos pasienyje stebėjimą bei galimybę akimirksniu identifikuoti bet kokius neteisėtus judėjimus ar provokacijas.
Be technologinių naujovių, „Baltijos tvirtovės“ planas numato fizinių gynybinių įtvirtinimų sistemos plėtrą išilgai išorinių Aljanso sienų su Rusija ir Baltarusija. Šis tinklas apima koordinuotą priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos elementų, tokių kaip vokiškos sistemos „IRIS-T“ bei amerikietiški „Patriot“ kompleksai, dislokavimą, siekiant sukurti nepralaidų oro skydą virš didžiųjų regiono miestų ir strateginių objektų. Taip pat daug dėmesio skiriama logistikos kelių, tiltų ir karinių bazių pritaikymui, kad sunkiąją sąjungininkų techniką krizės atveju būtų galima permesti per kelias valandas.
Politinė vienybė ir ilgalaikis atgrasymas
NATO karinės vadovybės atstovai pabrėžia, kad šis žingsnis reiškia visišką senosios strategijos atsisakymą, kai buvo manoma, jog užpultas Baltijos šalis tektų atsikovoti vėliau. Naujasis modelis remiasi principu „atgrasymas per neleidimą įžengti“ (deterrence by denial), reikalaujančiu turėti pakankamai pajėgų ir priemonių agresijai sustabdyti pačiame pasienio kilometre nuo pirmosios konflikto sekundės. Šį požiūrį stiprina ir nuolatinis Vokietijos brigados dislokavimo procesas Lietuvoje bei analogiški JK ir Kanados įsipareigojimai Estijoje bei Latvijoje.
Regiono saugumo ekspertai pažymi, kad „Baltijos tvirtovės“ sėkmė tiesiogiai priklauso nuo glaudaus vietos kariuomenių ir užsienio partnerių bendradarbiavimo, pritaikant naujausią Ukrainos karo patirtį. Tai apima ne tik kovinių dronų naudojimą, bet ir elektroninės kovos (sąveikos su GPS trikdžiais) sistemų stiprinimą bei visuomenės atsparumo hibridinėms dezinformacijos kampanijoms didinimą. Šis integruotas gynybinis pasirengimas demonstruoja visišką NATO vienybę ir pasiryžimą ginti kiekvieną Aljanso teritorijos colį.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
