Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama viešai ir itin griežtai įvertino pastarojo meto Vašingtono užsienio politikos rezultatus Artimuosiuose Rytuose. Jo teigimu, po skubotų sprendimų ir karinės eskalacijos, dabartinė Amerikos strateginė bei saugumo padėtis yra pastebimai „blogesnė“ nei prieš prasidedant atviram konfliktui su Iranu. Šie rezonansiniai pareiškimai nuskambėjo itin svarbiu eksprezidentui metu, kai Čikagoje duris atveria jo naujasis daugiafunkcis centras, kurio statybos ir ambicijos jau spėjo išprovokuoti rimtą kultūrinį bei teisinį konfliktą su įtakingu Kennedy centru.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Griežta Obamos kritika dėl Irano krizės
Savo naujausiame interviu ir viešuose komentaruose B. Obama neslėpė didelio susirūpinimo dėl Donaldo Trumpo administracijos vykdomos „maksimalaus spaudimo“ politikos, kuri, jo nuomone, nedavė jokių konstruktyvių rezultatų, o tik pastatė pasaulį ant didelio karo slenksčio. Demokratų lyderis pabrėžė, kad sužlugdytos derybos Šveicarijoje ir nuolatiniai kariniai incidentai tik įrodė Vakarų strategijos nenuoseklumą. B. Obama priminė, kad jo valdymo metais pasiektas branduolinis susitarimas (JCPOA) užtikrino aiškią tarptautinę kontrolę, tuo tarpu dabartinis chaosas Persijos įlankoje paliko JAV be patikimų sąjungininkų ir su kur kas labiau agresyviu bei neprognozuojamu Teheranu.
Eksprezidento teigimu, Vašingtono bandymai demonstruoti jėgą ir vienašališkai diktuoti sąlygas tik izoliavo pačias Jungtines Valstijas tarptautinėje arenoje, o tai akivaizdžiai matoma iš pastarųjų įvykių Hormūzo sąsiauryje. B. Obama paragino skubiai grįžti prie institucinės diplomatijos principų, įspėdamas, kad tolesnis situacijos eskalavimas gali sukelti negrįžtamų pasekmių globaliai rinkai ir Amerikos nacionaliniam saugumui. Ši gili analizė sukėlė audringas diskusijas JAV Kongrese, kur demokratai bando pasinaudoti buvusio vadovo autoritetu, kad apribotų dabartinio prezidento karinius įgaliojimus.
Naujasis Obamos centras ir konfliktas su Kennedy centru
Tuo pat metu B. Obamos vardas JAV žiniasklaidos antraštėse mirga ir dėl vietinės reikšmės skandalo, susijusio su jo ilgai laukto Prezidentinio centro (Obama Presidential Center) oficialiu atidarymu Čikagoje. Šis milžiniškas modernios architektūros kompleksas, apimantis muziejų, biblioteką ir viešąsias erdves, buvo sumanytas kaip platforma pilietiniam aktyvumui bei jaunųjų lyderių ugdymui visame pasaulyje. Tačiau projekto ambicijos ir bandymai plėsti savo įtaką už Čikagos ribų susidūrė su netikėtu bei griežtu pasipriešinimu iš Vašingtone įsikūrusio Johno F. Kennedy scenos menų centro (Kennedy Center) vadovybės.
Konflikto esmė – nesutarimai dėl federalinio finansavimo skirstymo kultūros projektams ir prekių ženklų teisių, kai Obamos centras nusprendė įkurti savo nuolatines edukacines atstovybes sostinėje, kurias Kennedy centras laiko tiesioginiu įsiveržimu į savo istorinę įtakos zoną. Kennedy centro atstovai apkaltino B. Obamos fondo valdytojus agresyvia rinkodara ir bandymu monopolizuoti Demokratų partijos istorijos bei palikimo industriją, o tai sukėlė gilų nepasitenkinimą tarp senojo Vašingtono elito. Nepaisant prasidėjusių teisinių ginčų, B. Obama savo centro atidarymo kalboje pabrėžė, kad ši erdvė priklauso ateities kartoms, kurios privalės ištaisyti dabartinių politikų padarytas strategines klaidas tiek šalies viduje, tiek užsienio politikoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
