Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį paskelbė apie pirmalaikius parlamento rinkimus, kurie vyks kovo 24 dieną. Sprendimas priimtas didėjant geopolitinei įtampai, susijusiai su Danijos santykiais su Jungtinės Valstijos ir Rusija, ypač atsinaujinus diskusijoms dėl Grenlandija ateities.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Pasak M. Frederiksen, rinkimai rengiami siekiant užtikrinti tvirtą politinį mandatą tuo metu, kai Danija susiduria su didėjančiais išorės iššūkiais. Nors oficialiai rinkimų paskelbimas grindžiamas vidaus politiniais argumentais, sprendimas priimtas JAV prezidentui Donald Trump vėl viešai pareiškus apie galimą Grenlandijos įsigijimą.
Kopenhaga šiuos pareiškimus vertina kaip nepriimtinus ir pabrėžia, kad Grenlandija nėra parduodama. Danijos vyriausybė ne kartą akcentavo, jog bet kokie sprendimai dėl autonominės teritorijos ateities gali būti priimami tik gerbiant Grenlandijos gyventojų teisę apsispręsti.
Įtampa su Vašingtonu kyla tuo metu, kai Arkties regionas tampa vis svarbesnis dėl klimato kaitos, naujų laivybos maršrutų ir strateginių išteklių. Danija, kaip NATO narė, siekia išlaikyti glaudų bendradarbiavimą su JAV, tačiau kartu pabrėžia savo suverenitetą ir tarptautinės teisės principus.
Papildomą nerimą kelia ir Rusijos veiksmai Arkties regione. Kopenhaga pastaraisiais metais stiprina gynybinius pajėgumus ir glaudžiau koordinuoja politiką su sąjungininkais Šiaurės Europoje.
Artėjant rinkimams, pagrindinėmis temomis Danijoje taps nacionalinis saugumas, santykiai su sąjungininkais, Arkties politika bei šalies vaidmuo sparčiai kintančioje tarptautinėje aplinkoje. Apklausos rodo, kad rinkėjai vis daugiau dėmesio skiria užsienio politikai ir geopolitiniam stabilumui.
Tikimasi, kad rinkimų rezultatai nulems, kokiu kursu Danija judės spręsdama jautrius klausimus, susijusius su Grenlandija ir transatlantiniais santykiais artimiausiais metais.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
