Du euro zonos finansų ministrai oficialiai pateikė savo kandidatūras į Eurogrupės pirmininko postą, kurio rinkimai vyks gruodžio 11 dieną. Šis postas yra vienas svarbiausių euro zonos ekonominės politikos koordinavimui, todėl artėjantys rinkimai sulaukia didelio dėmesio visoje ES.
Daugiau šia tema: Europos Vadovų Taryba, European Council
Eurogrupė – tai neformalus, bet itin įtakingas euro zonos finansų ministrų formatas, įkurtas 1997 metais siekiant užtikrinti glaudesnę ekonomikos politikos koordinaciją tarp euro zonos valstybių. Šis formatas rengia ministrų diskusijas apie euro zonos ekonomikos stabilumą, augimo sąlygas, bendras atsakomybes bei ruošia dirvą Europos Vadovų Tarybos euro viršūnių susitikimams.
Kas gali tapti Eurogrupės pirmininku?
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 14, Eurogrupės pirmininku gali būti išrinktas bet kuris euro zonos valstybės narės finansų ministras. Jis privalo būti esamas Eurogrupės narys rinkimų metu. Pirmininko kadencija trunka dvejus su puse metų ir gali būti pratęsiama.
Rinkimai vyks paprasta balsų dauguma: kandidatui laimėti reikia mažiausiai 11 iš 20 balsų. Jei pirmame ture nė vienas kandidatas daugumos nesurenka, jie turi galimybę atsiimti savo kandidatūras, o balsavimo raundai kartojami tol, kol dauguma pasiekiama.
Istorinis kontekstas
Pirmasis Eurogrupės posėdis įvyko 1998 m. birželio 4 d. Liuksemburge. Pirmuoju Eurogrupės pirmininku tapo Jean-Claude Juncker, vėliau postą ėjo Jeroen Dijsselbloem, Mário Centeno ir Paschal Donohoe, kuris buvo išrinktas 2020 m. liepos 9 d. Donohoe atsistatydino 2025 m. lapkričio 18 d., o nuo to laiko laikinai Eurogrupei pirmininkauja Kipro finansų ministras Makis Keravnos.
Kodėl šie rinkimai svarbūs Europai?
Eurogrupės pirmininkas vadovauja ministrų diskusijoms, formuoja darbotvarkę, koordinuoja reagavimą į ekonominius iššūkius ir padeda užtikrinti stabilumą visoje euro zonoje. Tai ypač aktualu laikotarpiu, kai ES laukia svarbūs sprendimai dėl ekonominės valdysenos reformos, fiskalinių taisyklių įgyvendinimo, investicijų į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei atsparumo pasaulio ekonominiams sukrėtimams stiprinimo.
Naujasis pirmininkas perims vadovavimą kritiniu momentu, kai euro zonai reikia užtikrinti tvarią skolos dinamiką, stiprinti augimo potencialą ir koordinuoti reakciją į išorės grėsmes, tokias kaip geopolitinė įtampa ar energijos kainų svyravimai. Todėl rinkimai turės tiesioginę reikšmę tiek finansų rinkoms, tiek visos Europos ekonomikos kryptims.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Vadovų Tarybos informaciją.
