Pilietinės visuomenės organizacijos visoje Europos Sąjungoje susiduria su didėjančiu spaudimu, kuris silpnina jų gebėjimą ginti pagrindines teises ir prisidėti prie demokratinio gyvenimo, teigiama naujausioje Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje.

Daugiau šia tema: ES teisė ir reguliavimas, FRA

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) savo naujausiame vertinime pabrėžia, kad pilietinės visuomenės erdvė visoje Europoje susiduria su vis didesniais iššūkiais. Tai vyksta tuo metu, kai ES pradeda įgyvendinti pirmąją Pilietinės visuomenės strategiją, kuria siekiama užtikrinti atvirą ir saugią aplinką pilietinėms organizacijoms veikti.

FRA ataskaitoje „Civic Space Update“ nurodoma, kad organizacijos vis dažniau susiduria su įvairiomis grėsmėmis, kurios kyla dėl geopolitinio nestabilumo, dezinformacijos kampanijų ir didėjančios visuomenės poliarizacijos.

Remiantis surinktais duomenimis, net 67 proc. žmogaus teisių organizacijų praneša apie patiriamas internetines atakas ar grasinimus. Dar 60 proc. susiduria su neigiama žiniasklaidos sklaida ar šmeižto kampanijomis, o 39 proc. nurodo politiškai motyvuotus finansavimo sumažinimus. Be to, 36 proc. organizacijų teigia patiriančios perteklinę administracinę kontrolę ar auditą.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad kai kuriose valstybėse didėja kišimasis į pagrindines laisves, įskaitant susirinkimų ir saviraiškos laisvę. Tai ypač pastebima protestų ar demonstracijų metu, kai organizacijoms sudėtingiau veikti laisvai ir efektyviai.

Nors kai kurios ES valstybės narės imasi veiksmų siekdamos geriau apsaugoti pilietinę visuomenę, išsamios ir nuoseklios strategijos vis dar yra retenybė. FRA pabrėžia, kad esamas spaudimas rodo būtinybę kurti ilgalaikes ir koordinuotas priemones, atitinkančias ES vertybes.

Siekdama sustiprinti pilietinę erdvę, agentūra pateikia keletą rekomendacijų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Tarp jų – geresnis situacijos stebėjimas ir duomenų rinkimas, nacionalinių paramos strategijų kūrimas, pagrindinių laisvių apsauga bei didesnis pilietinių organizacijų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus.

Taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti veiksmingą organizacijų apsaugą nuo grėsmių, įskaitant teisinę pagalbą, skubią paramą ir kibernetinį saugumą. Ne mažiau svarbus aspektas – stabilus ir nediskriminacinis finansavimas, kuris leistų organizacijoms veikti nepriklausomai ir ilgalaikėje perspektyvoje.

FRA planuoja toliau bendradarbiauti su Europos Komisija, pilietinės visuomenės organizacijomis ir tarptautiniais partneriais, siekdama stiprinti pilietinės erdvės stebėseną. Vienas iš numatomų žingsnių – internetinės informacijos platformos sukūrimas, kurioje bus kaupiami duomenys, ataskaitos ir praktiniai ištekliai.

Ataskaita paremta FRA tyrimų tinklo „Franet“ surinkta informacija, taip pat 2024 metais vykdytomis konsultacijomis su organizacijomis, dalyvaujančiomis Pagrindinių teisių platformoje. Tyrime analizuojami pokyčiai visose ES valstybėse narėse, taip pat kai kuriose kandidatėse – Albanijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje.

Ekspertai pabrėžia, kad pilietinė visuomenė yra esminė demokratijos dalis, todėl jos silpnėjimas gali turėti ilgalaikių pasekmių visos Europos politinei sistemai. Dėl to būtina užtikrinti, kad pilietinės organizacijos galėtų veikti laisvai, saugiai ir efektyviai.

*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros pranešimą.*