Ukrainos ir Lenkijos strateginėje partnerystėje iškilo nauja diplomatinė įtampa, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasirašius dekretą dėl vieno iš šalies armijos dalinių pavadinimo pakeitimo. Sprendimas suteikti kariniam vienetui vardą, susijusį su kontroversiškomis Antrojo pasaulinio karo laikų istorinėmis asmenybėmis ar tematika, sukėlė oficialų Varšuvos nepasitenkinimą ir griežtą lenkų visuomenės reakciją. Šis žingsnis vėl iškėlė į paviršių jautrius praeities klausimus, kurie ilgus metus išlieka viena pagrindinių ginčų temų tarp abiejų kaimyninių valstybių.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Istorinis kontekstas ir Varšuvos reakcija
Nors Kijevas šį žingsnį argumentuoja siekiu kelti karių moralę ir pagerbti kovotojus už Ukrainos nepriklausomybę, Lenkijoje Antrojo pasaulinio karo laikų ukrainiečių nacionalistinių judėjimų simbolika yra vertinama itin skausmingai. Varšuva šiuos judėjimus, įskaitant Ukrainos sukilėlių armiją (UPA), laiko tiesiogiai atsakingais už tragisškas Volynės žudynes, per kurias žuvo dešimtys tūkstančių etninių lenkų civilių. Lenkijos politikai ir apžvalgininkai pabrėžė, kad tokių istorinių naratyvų gaivinimas ir valstybinis įteisinimas modernioje Ukrainos kariuomenėje yra nepriimtinas sąjungininkams, kurie teikia maksimalią paramą kovojant prieš dabartinę agresiją.
Oficialūs Varšuvos atstovai išreiškė nusivylimą, kad Kijevas priima vienašališkus sprendimus, neatsižvelgdamas į kaimyninių šalių istorinę atmintį ir anksčiau pasiektus susitarimus dėl bendro praeities vertinimo. Lenkijos užsienio reikalų ministerija užkulisiuose jau perdavė signalus Ukrainos kolegoms, įspėdama, kad tokie žingsniai gali būti išnaudoti priešiškos propagandos tikslais, siekiant susilpninti Vakarų visuomenių paramą Ukrainai. Varšuva reikalauja didesnio jautrumo ir pagarbos bendrai istorijai, ypač kovoje su bendru geopolitiniu priešu.
Poveikis dvišaliams santykiams ir paramos klausimai
Šis incidentas įvyko fone, kai Lenkija išlieka viena pagrindinių Ukrainos karinių ir logistinių rėmėjų, per kurios teritoriją keliauja didžioji dalis Vakarų ginkluotės bei humanitarinės pagalbos siuntų. Tačiau šis kultūrinis ir istorinis nesutarimas rodo, kad nepaisant glaudaus karinio bendradarbiavimo, gilesnės politinės integracijos ir ateities narystės Europos Sąjungoje bei NATO procesai bus neatsiejami nuo istorinio susitaikymo. Lenkijos politinis elitas ne kartą yra deklaravęs, kad Ukraina negalės įžengti į Europą su „Banderos ir UPA vėliavomis“.
Politikos analitikai ragina abi puses neeskaluoti konflikto viešoje erdvėje ir spręsti iškilusius nesutarimus per uždarus diplomatinius kanalus bei bendras istorinės atminties komisijas. Tikimasi, kad artimiausiu metu įvyks papildomos dvišalės konsultacijos, kurios padės sušvelninti toną ir užkirs kelią šio ginčo plėtrai į ekonominę ar karinę sritis. Kol kas abi vyriausybės supranta strateginę vienybės svarbą, tačiau emocinis istorijos svoris ir toliau išlieka rimtu išbandymu Varšuvos ir Kijevo santykiams.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
