Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni viešai ir itin griežtai sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus, esą ji G7 viršūnių susitikimo metu „maldavusi“ jo bendros nuotraukos. Vyriausybės vadovė neslėpė esanti visiškai priblokšta tokių Vašingtono lyderio žodžių ir tiesiogiai pareiškė, kad nei ji asmeniškai, nei Italija kaip valstybė niekada nieko nemaldavo. Šis neįprastai atviras dviejų dešiniojo sparno lyderių konfliktas išprovokavo plačias diskusijas Europoje apie Donaldo Trumpo retorikos poveikį transatlantiniams santykiams ir Jungtinių Valstijų reputacijai pasaulyje.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Griežtas Giorgios Meloni atsakas ir Italijos orumas
Skandalas kilo po to, kai D. Trumpas viename iš savo viešų pasisakymų nusprendė pagirti savo asmeninę įtaką, pasitelkdamas istoriją iš pastarojo G7 susitikimo ir teigdamas, kad Italijos lyderė tiesiog primygtinai siekė kadro kartu su juo. G. Meloni reakcija buvo žaibiška ir bekompromisė – vaizdo pareiškime bei oficialiuose komentaruose ji pabrėžė, kad JAV prezidentas tiesiog „išgalvojo“ šį pasakojimą, o tokie teiginiai įžeidžia ne tik ją, bet ir visą Italijos tautą. Romos politikos užkulisiuose pažymima, kad nors G. Meloni visada siekė pragmatiško ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su Baltųjų rūmų administracija, ji neleis aukoti savo šalies tarptautinio statuso bei asmeninio orumo dėl populistiškų D. Trumpo pareiškimų.
Italijos politikos ekspertai pastebi, kad šalies atsakas yra maksimaliai griežtas, kiek tai leidžia diplomatinis protokolas tarp sąjungininkų. G. Meloni, būdama įtakinga Europos konservatorių lyderė, negali sau leisti atrodyti kaip silpnesnioji partnerė ar Vašingtono vasalė, ypač prieš savo pačios rinkėjus. Italijos diplomatai jau neoficialiai perdavė kolegoms JAV, kad tokie neatsakingi pareiškimai kenkia dvišaliam pasitikėjimui ir gali apsunkinti bendrų sprendimų priėmimą NATO bei kituose tarptautiniuose formatuose, kur Italijos parama JAV iniciatyvoms yra labai svarbi.
Poveikis Amerikos įvaizdžiui ir transatlantinei vienybei
Šis incidentas vėl iškėlė į viešumą fundamentalią problemą, kaip D. Trumpo polinkis į tiesos neatitinkančius bei pagražintus pareiškimus sistemingai griauna Jungtinių Valstijų, kaip patikimos ir solidžios supervalstybės, įvaizdį pasaulinėje arenoje. Kai JAV prezidentas naudoja akivaizdžiai melagingus teiginius apie artimiausių sąjungininkų lyderius, tarptautinė bendruomenė pradeda į jį žiūrėti ne kaip į globalų strategą, o kaip į neprognozuojamą politiką, kurio žodžiai neturi realaus svorio. Tai sukuria situaciją, kurioje užsienio vyriausybės yra priverstos nuolat tikrinti bet kokią iš Vašingtono ateinančią informaciją, kas iš esmės paralyžiuoja tradicinę diplomatiją.
Europos Sąjungos sostinėse toks elgesys vertinamas kaip rimtas perspėjimas, kad JAV administracija yra pasiruošusi paaukoti ilgalaikius strateginius ryšius dėl trumpalaikio vidaus politikos efekto ar asmeninio ego patenkinimo. Tai stiprina europiečių nuomonę, kad Europa privalo didinti savo strateginę autonomiją ir mažinti priklausomybę nuo partnerio, kuris bet kurią akimirką gali viešai pažeminti savo sąjungininkus. Rezultate nukenčia bendras Vakarų pasaulio autoritetas, o tokios šalys kaip Kinija ir Rusija su pasitenkinimu naudoja šiuos vidinius skandalus savo propagandai, rodydamos Vakarų koalicijos silpnumą bei vidinį susiskaldymą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
