Santykiai tarp Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Izraelio premjero Benjamino Netanyahu pasiekė kritinę įtampos ribą, abiem lyderiams įsivėlus į aštrų politinį konfliktą. To priežastimi tapo besitęsiantys ir intensyvėjantys Izraelio kariuomenės smūgiai Libano teritorijoje, kurie tiesiogiai griauna Vašingtono strateginius planus. D. Trumpas viešai neslėpė savo pykčio, kadangi Tel Avivo kariniai veiksmai buvo pradėti pačiu nepalankiausiu metu – kuomet Baltieji rūmai ruošėsi paskelbti apie istorinį taikos susitarimą su Iranu.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Konflikto priežastys ir sugriauta diplomatinė strategija
Pagrindinė D. Trumpo įniršio priežastis yra ta, kad Izraelio vykdomas intensyvus Libano puolimas kelia tiesioginį pavojų naujai pasirašytam JAV ir Irano preliminariam susitarimui. Vašingtonas į šias derybas investavo milžinišką politinį kapitalą, siekdamas pademonstruoti greitą diplomatinę pergalę ir stabilizuoti regioną. Kadangi Iranas veikia kaip pagrindinis Libane įsitvirtinusios grupuotės „Hezbollah“ užnugaris, Izraelio smūgiai provokuoja Teheraną nutraukti trapias paliaubas ir grįžti prie pilno masto karinių veiksmų, kas paverstų D. Trumpo pasirašytą memorandumą niekiniu dokumentu.
JAV administracija jaučia, kad B. Netanyahu tyčia ignoruoja Vašingtono raginimus laikytis deeskalacijos kurso ir veikia vienpusiškai, vadovaudamasis tik savo šalies vidinės politikos interesais. D. Trumpas, kuris savo užsienio politiką grindžia asmeniniais susitarimais ir reikalauja besąlygiškos pagarbos iš sąjungininkų, tokį Izraelio premjero elgesį priėmė kaip asmeninį iššūkį ir sabotažą. Baltųjų rūmų užkulisiuose kalbama, kad Amerikos lyderis jaučiasi išduotas partnerio, kurį JAV daugelį metų rėmė tiek finansiškai, tiek kariniu lygmeniu.
Politinės pasekmės ir ateities perspektyvos
Ši nemaloni situacija demonstruoja gilėjantį strateginį atotrūkį tarp abiejų šalių, nes Izraelis viešai deklaruoja, kad jo kariuomenė neketina pasitraukti iš Libano, Sirijos ir Gazos Ruožo, nepaisant jokių tarptautinių sutarčių. Toks radikalus Tel Avivo užsispyrimas varžo JAV galimybes normalizuoti santykius su arabų pasauliu ir sukuria papildomų diplomatinių kliūčių G7 formate. Jei B. Netanyahu vyriausybė tęs nepriklausomas karines operacijas, D. Trumpo administracija gali imtis griežtesnių priemonių, įskaitant tam tikros karinės pagalbos tiekimo peržiūrėjimą ar politinio palaikymo JT Saugumo Taryboje sumažinimą.
Šis viešas lyderių konfliktas taip pat susilpnina Izraelio pozicijas tarptautinėje arenoje, nes parodo, kad šalis praranda savo svarbiausio garanto – Vašingtono – besąlygišką paramą. Kol abi pusės bando sušvelninti viešąją retoriką, derybų užkulisiuose vyksta įtemptas spaudimas. Artimiausios savaitės parodys, ar B. Netanyahu bus priverstas nusileisti D. Trumpo reikalavimams ir apriboti operacijas Libane, ar asmeninis lyderių nesutarimas peraugs į ilgalaikį JAV ir Izraelio strateginių santykių atšalimą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
