Duomenų centrai šiandien tapo viena svarbiausių pasaulio infrastruktūros dalių. Sparčiai augantis dirbtinio intelekto, debesų kompiuterijos ir internetinių paslaugų poreikis skatina milžiniškų serverių kompleksų statybas visame pasaulyje. Tačiau kartu didėja ir grėsmės – nuo kibernetinių atakų iki fizinių pažeidimų karo ar krizės metu.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Vokietijos miestas Dicenbachas, kuriame gyvena apie 35 tūkst. žmonių, tapo viena naujausių vietų, kur technologijų milžinė Google investuoja milijardus eurų į naują aukštos galios duomenų centrą. Netoli esantis Frankfurtas laikomas vienu svarbiausių duomenų centrų regionų Europoje.
Frankfurtas tapo vienu svarbiausių interneto mazgų pasaulyje
DE-CIX Frankfurte veikia didžiausias pasaulyje interneto apsikeitimo mazgas. Didžiausio apkrovimo metu jis perduoda daugiau nei 17 terabitų duomenų per sekundę – tai prilygsta milijonams žmonių vienu metu žiūrint aukštos raiškos vaizdo įrašus.
Frankfurto regione jau veikia 76 duomenų centrai, o pasaulyje jų skaičius siekia apie 12 tūkstančių. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiais metais jų skaičius toliau sparčiai augs.
Didžiausią augimą skatina dirbtinio intelekto plėtra, nes naujoms sistemoms reikia milžiniškų serverių pajėgumų duomenims apdoroti ir saugoti.
Be duomenų centrų nebeveiktų šiuolaikinė ekonomika
Duomenų centrai šiandien palaiko daugelio svarbiausių sistemų veiklą – nuo elektros tiekimo ir sveikatos apsaugos iki bankų, transporto logistikos ir valstybinių paslaugų.
Dėl šios priežasties Vokietija juos priskiria kritinei infrastruktūrai ir suteikia papildomą apsaugą. Šių metų kovą Berlynas pristatė naują nacionalinę duomenų centrų strategiją, kuria siekiama iki 2030 metų padvigubinti šalies serverių pajėgumus ir sumažinti priklausomybę nuo ne Europos technologijų bendrovių.
Kibernetinės atakos tampa vis didesne grėsme
Kadangi beveik visa skaitmeninė veikla šiandien pereina per duomenų centrus, jie tampa svarbiu taikiniu programišiams ir priešiškoms valstybėms.
Vokietijos federalinis bankas šių metų sausį pranešė, kad vien jo informacinės sistemos kas minutę patiria daugiau nei 5 tūkstančius kibernetinių atakų.
Duomenų centrai dažniausiai saugomi stebėjimo kameromis, tvoromis ir papildomomis fizinės apsaugos sistemomis. Tačiau grėsmę kelia ne tik programišiai.
2021 metais Strasbūre kilęs didelis gaisras viename didžiausių Europos duomenų centrų parodė, kokios gali būti pasekmės. Tuomet neveikė daugiau nei 3,6 milijono interneto svetainių, o dalis klientų visam laikui prarado savo duomenis, nes atsarginės kopijos buvo laikomos tame pačiame pastate.
Karai parodė pasaulio priklausomybę nuo interneto infrastruktūros
Ekspertai perspėja, kad šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau apima ne tik karinę techniką, bet ir skaitmeninę infrastruktūrą. Irano karo metu išaugusios grėsmės laivybai, energetikai ir ryšiams dar kartą priminė, kiek daug šiuolaikinės visuomenės priklauso nuo interneto tinklų ir serverių.
Didėjanti priklausomybė nuo duomenų centrų reiškia, kad valstybės vis daugiau dėmesio skiria jų apsaugai, energetiniam saugumui ir atsarginių sistemų kūrimui.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės žiniasklaidos informacija.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
