Vakarų Afrikos valstybė Malis išgyvena vieną giliausių saugumo krizių per pastarąjį dešimtmetį, kai šalyje veikiančios radikalios džihadistų grupuotės kartu su šiaurės sukilėliais pradėjo naują masinį puolimą prieš vyriausybines pajėgas. Nepaisant to, kad prieš kelerius metus į šalį buvo pakviesti Rusijos samdiniai, turėję užtikrinti stabilumą, dabartinė situacija rodo visišką karinės strategijos aklavietę. Ekspertai pažymi, kad sukilėlių smūgiai sukelia sumaištį, o dalis taikinių buvo pasirinkti siekiant nukreipti dėmesį nuo pagrindinių logistinių mazgų užėmimo.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Konflikto istorija ir Rusijos samdinių vaidmuo
Malio krizės šaknys siekia 2012 metus, kai šiauriniame regione gyvenančios klajoklių tuaregų gentys pakėlė sukilimą, siekdamos sukurti nepriklausomą Azavado valstybę. Šiuo politiniu vakuumu greitai pasinaudojo su „Al-Qaeda“ susijusios džihadistų grupuotės, kurios nustūmė tuaregus į šalį ir užėmė didžiulę teritoriją. Nors Prancūzijos karinė intervencija ir JT taikdarių misijos ilgą laiką sulaikė radikalus nuo sostinės puolimo, po 2020–2021 metų įvykusių karinių perversmų Malio valdžią perėmusi karinė chunta nusprendė visiškai pakeisti geopolitinį kursą. Ji pareikalavo Vakarų karių pasitraukimo ir sudarė aljansą su Maskva.
Būtent iš Malio pastaruoju metu pradėjo trauktis arba patirti milžiniškų nuostolių Rusijos samdiniai iš buvusios „Wagner“ grupės (dabar žinomos kaip „Afrikos korpusas“). Nors jie buvo pristatomi kaip efektyvi alternatyva Vakarų pajėgoms, pastarųjų mėnesių įvykiai parodė priešingai. Sukilėliai ir džihadistai surengė keletą itin sėkmingų pasalų šalies šiaurėje, sunaikindami dešimtis Rusijos kovotojų ir priversdami likusius padalinius trauktis iš strategiškai svarbių dykumos postų. Šis jėgų balanso pasikeitimas leido radikalams persigrupuoti ir pradėti plataus masto operacijas, kurios dabar kelia tiesioginę grėsmę net ir šalies centriniams regionams.
Džihadistų finansavimas ir ateities perspektyvos
Klausimas, kas finansuoja Malyje veikiančius džihadistus, atveria sudėtingą šešėlinės Sahelio regiono ekonomikos paveikslą. Pagrindinis radikalų pajamų šaltinis yra ne užsienio valstybių parama, o vietinė nusikalstama veikla. Džihadistų grupuotės kontroliuoja nelegalias aukso išgavimo vietas dykumoje, apmokestina kontrabandos kelius (kuriais gabenami ginklai, narkotikai ir cigaretės į Šiaurės Afriką bei Europą) ir gauna milijonines išpirkas už pagrobtus užsienio piliečius. Dalis lėšų juos pasiekia ir per slaptus arabų šalių privačių donorių tinklus, prisidengiant labdaringa veikla.
Perspektyvos, kad šis konfliktas bus greitai užbaigtas, išlieka itin niūrios. Malio kariuomenė ir jų partneriai iš Rusijos demonstruoja taktinį nepasiruošimą kovoti asimetrinio partizaninio karo sąlygomis, o politinis dialogas tarp chuntos ir sukilėlių yra visiškai nutrūkęs. Kol karinis režimas atsisako derėtis, o džihadistai stiprina savo pozicijas išnaudodami gyventojų skurdą bei nepasitenkinimą centrine valdžia, Malis rizikuoja virsti destabilizacijos židiniu, kuris gali uždegti ir kaimynines Vakarų Afrikos valstybes.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
