Europos Centrinis Bankas (ECB) priėmė sprendimą nekeisti pagrindinių palūkanų normų, reaguodamas į stiprėjantį energijos kainų šoką ir griežtėjančias finansavimo sąlygas rinkose. Tačiau tradicinė Frankfurto spaudos konferencija virto tikra geopolitine bei finansine sensacija: ECB vadovė Christine Lagarde oficialiai paskelbė, kad 2027 metų vasario pradžioje anksčiau laiko pasitrauks iš galingiausio Europos finansų posto. Banko vadovei pareiškus, kad ji nebenori likti neutrali ir siekia laisvės kalbėti apie politinius bei ekonominius iššūkius, prasidėjo įtemptos diskusijos dėl to, kas užims jos vietą.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Apie ką kalbėta spaudos konferencijoje: energijos šokas ir gruodžio dilema
Kartu su naujuoju ECB viceprezidentu Borisu Vujčičiumi posėdžiui vadovavusi Ch. Lagarde pabrėžė, kad Valdančioji taryba vienbalsiai nusprendė daryti pauzę ir nekeisti trijų pagrindinių ECB palūkanų normų. Nors bendroji infliacija euro zonoje rugsėjį šoktelėjo iki 3,8 proc. (rugpjūtį siekė 3,2 proc.), o energijos kainų infliacija pasiekė net 18,9 proc., baziniai infliacijos rodikliai išlieka santykinai stabilūs ties 2,3 proc. riba, o atlyginimų augimas nerodo pavojingo antrinio efekto.
Vis dėlto taryboje vyko aršios diskusijos dėl palūkanų kėlimo jau šiame posėdyje. Pasak banko vadovės, didėjančios energijos kainos stumia infliaciją aukštyn, tačiau kartu smarkiai pabrango ilgalaikis valstybių ir įmonių skolinimasis rinkose – 10 metų vyriausybių obligacijų pajamingumas vidutiniškai išaugo apie 35 baziniais punktais. Šis savaiminis finansavimo sąlygų griežtėjimas atlieka dalį ECB darbo, todėl nuspręsta palaukti gruodžio mėnesio. Gruodį bankas gaus visą paketą naujų makroekonominių prognozių, du naujus infliacijos rodmenis ir trečiojo ketvirčio BVP duomenis, po kurių, jei situacija nepasikeis, „kelionės kryptis yra visiškai aiški“ – galimas naujas palūkanų kėlimas.
Netikėtas Ch. Lagarde pareiškimas: kodėl ji traukiasi anksčiau laiko?
Didžiausia spaudos konferencijos intriga tapo asmeninis Ch. Lagarde pareiškimas apie pasitraukimą. Jos aštuonerių metų kadencija turėjo tęstis iki 2027 metų spalio, tačiau ji paskelbė, kad po 2027 m. vasario 7 d. posėdžio paliks pareigas. Ch. Lagarde tampa jau aštuntąja iš 26 ECB vykdomosios valdybos narių istorijoje, nebaigusia visos numatytos kadencijos.
Aiškindama savo sprendimą, buvusi TVF vadovė pabrėžė, kad ECB nepriklausomumas reikalauja griežto politinio neutralumo, kuris jai tapo pernelyg ribojantis. Ch. Lagarde pareiškė norinti atgauti žodžio laisvę ir galimybę atvirai įsitraukti į viešąsias diskusijas ne tik pinigų politikos, bet ir platesniais klausimais, gindama tiesą ir kovodama prieš klaidinančius naratyvus. Tokie žodžiai Frankfurte ir Paryžiuje iškart pakurstė kalbas apie jos galimą sugrįžimą į Prancūzijos vidaus politiką prieš artėjančius šalies prezidento rinkimus arba ambicijas užimti kitus tarptautinius postus.
Kas gali pakeisti Ch. Lagarde prie ECB vairo?
Pati Ch. Lagarde patikino rinkas, kad institucija yra „tvirta kaip uola“, perimamumo mechanizmai suveiks nepriekaištingai, o įpėdinio paieškos procesas Europos Vadovų Taryboje jau prasidėjo. Nors oficialios kandidatūros bus tvirtinamos vėliau, Europos finansų kuluaruose jau linksniuojami keli pagrindiniai favoritai:
Pirmasis tarp jų – dabartinis Prancūzijos centrinio banko vadovas François Villeroy de Galhau, garsėjantis kaip nuosaikus, patyręs kompromisų meistras, gebantis išlaikyti pusiausvyrą tarp pietinių ir šiaurinių bloko šalių. Kitas itin stiprus pretendentas – buvęs Ispanijos centrinio banko vadovas Pablo Hernándezas de Cosas, vertinamas dėl aukštos akademinės kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos tarptautiniuose forumuose.
Kartu neatmetama ir griežtosios pinigų politikos stovyklos įtaka: Vokietijos „Bundesbank“ prezidentas Joachimas Nagelis bei Nyderlandų atstovas Klaasas Knotas laikomi favoritais tų sostinių, kurios reikalauja bekompromisės kovos su infliacija. Tarp galimų kandidatų minimas ir šalia Ch. Lagarde spaudos konferencijoje debiutavęs naujasis ECB viceprezidentas Borisas Vujčičius, demonstruojantis naujųjų euro zonos narių svorį. Sprendimą priims ES šalių lyderiai, o derybos dėl centrinio banko vadovo kėdės neišvengiamai taps didelio geopolitinio kompromiso dalimi.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko (ECB) oficialios spaudos konferencijos medžiagą.
