Tarptautinės naujienų agentūros „Reuters“ paskelbta informacija sukėlė didelį atgarsį Vilniuje, Rygoje ir Taline: JAV gynybos departamento pareigūnai dvišaliuose susitikimuose ėmė raginti NATO sąjungininkes, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją, švelninti viešąją retoriką apie Rusijos keliamą grėsmę. Pasak šaltinių, Vašingtonas perspėja, kad pernelyg aštrūs Baltijos politikų pareiškimai gali būti vertinami kaip nereikalingas Maskvos provokavimas tuo metu, kai Baltieji rūmai ieško diplomatinių kelių karui Ukrainoje stabdyti. Šis požiūris Europoje vertinamas su didžiuliu nerimu, aštrėjant diskusijoms dėl JAV patikimumo ir artėjančių lemiamų JAV Kongreso rinkimų.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
„Reuters“ atskleistos detalės: raginimai „neprovokuoti“ ir netriukšmauti
Remiantis „Reuters“ diplomatiniais šaltiniais, JAV pareigūnai privačiuose pokalbiuose su Baltijos šalių delegacijomis išsakė poziciją, kad griežti pareiškimai Maskvos adresu ne stiprina, o priešingai – gali destabilizuoti Europos saugumo architektūrą. Vienas iš šią poziciją išsakiusių atstovų buvo Pentagono politikos planuotojas Elbridge’as Colby, kuris, pasak šaltinių, atkreipė dėmesį į tokius pareiškimus kaip Estijos premjero žodžiai apie į kampą įvarytą žiurkę, pabrėždamas būtinybę vengti emocinės eskalacijos.
Vienas Europos pareigūnas Vašingtono siunčiamą žinutę apibūdino itin tiesmukai: amerikiečiai yra čia, teikia karinę paramą, todėl sąjungininkų prašoma nekelti papildomo triukšmo. Nors oficialus Pentagono atstovas atsisakė komentuoti privačių pokalbių su partneriais turinį, patvirtindamas tik tradicinį diskusijų konfidencialumą, faktas rodo akivaizdų strateginį posūkį Vašingtone. Šie raginimai sutampa su Donaldo Trumpo administracijos pastangomis siekti greitų taikos derybų dėl Ukrainos, kurios gali apimti ir sankcijų peržiūrą bei spaudimą Kijevui riboti smūgius į Rusijos gilumą.
Partnerystės erozija: kodėl Europoje auga nepasitikėjimas Amerika?
Baltijos šalyse toks JAV požiūris sutiktas itin skeptiškai. Regiono žvalgybos ir gynybos ekspertai ne kartą įrodė, kad Rusijos agresiją stabdo ne nuolankus tonas, o aiškus atgrasymas ir tvirta gynybinė galia. Nenuostabu, kad Europos sostinėse vis garsiau prabylama apie strateginės autonomijos būtinybę ir kylantį nepasitikėjimą Vašingtono garantijomis.
Amerikos administracijos siekis subalansuoti santykius su Maskva ir Pekinu, kartu priekaištaujant ištikimiausioms rytinio NATO flango sąjungininkėms, sukuria įspūdį, kad JAV saugumo garantijos tampa priklausomos nuo politinės konjunktūros. Tai, kad JAV diplomatija ragina tylėti hibridinių atakų ir sabotavimo kampanijų akivaizdoje, vertinama kaip grėsmingas signalas, silpninantis Aljanso vienybę ir siunčiantis klaidingą silpnumo žinią Kremliui.
Kas laukia po artėjančių JAV Kongreso rinkimų?
Didžiulis neapibrėžtumas gaubia ir būsimą JAV politinį kursą po lapkričio mėnesį vyksiančių JAV Atstovų Rūmų ir Senato rinkimų. Rinkimų baigtis gali tapti esminiu lūžio tašku visai transatlantinei sistemai.
Jeigu demokratai sugebėtų susigrąžinti bent vienų Kongreso rūmų kontrolę, atsirastų rimtas teisėkūros ir biudžeto stabdis dabartinės administracijos izoliacionizmo iniciatyvoms, užtikrinant tolesnį karinį finansavimą rytiniam NATO sparnui bei Ukrainai. Tuo tarpu respublikonų pergalė ir daugumos sustiprinimas reikštų visišką D. Trumpo komandos laisvę vykdyti užsienio politikos reviziją, kas lemtų dar didesnį JAV pajėgų Europoje klausimo kėlimą, prekybos tarifų spaudimą ir raginimus Europos šalims patiems nešti visą savo saugumo naštą. Baltijos šalims šis laikotarpis reikš būtinybę toliau sparčiai investuoti į savo pajėgumus ir glaudinti ryšius su Europos sąjungininkais, ypač Vokietija, Prancūzija bei Jungtine Karalyste.
Šis straipsnis parengtas pagal „Reuters“ ir Lietuvos žiniasklaidos pranešimus.
