Europos Centrinio Banko viceprezidentas Luisas de Guindosas pareiškė, kad dabartinis energijos kainų šokas Europoje nėra toks pavojingas kaip 2021–2022 metų infliacijos krizė, tačiau perspėjo dėl galimo ekonomikos augimo sulėtėjimo.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Interviu „Financial Times“ ECB viceprezidentas teigė, kad dabartinė situacija iš esmės skiriasi nuo ankstesnės infliacijos bangos, kurią sukėlė pandemija, tiekimo grandinių sutrikimai ir Rusijos invazija į Ukrainą.
Pasak jo, tuo metu pinigų politika buvo itin skatinamoji, o dabar euro zonoje palūkanų normos jau yra teigiamos, vykdomas balanso mažinimas ir fiskalinė situacija yra kitokia.
ECB ragina neskubėti dėl palūkanų normų
L. de Guindosas pabrėžė, kad ECB turi elgtis atsargiai priimdamas sprendimus dėl būsimų palūkanų normų pokyčių.
Anot jo, būtina sulaukti daugiau aiškumo dėl konflikto Irane ir įvertinti būsimus ekonominius duomenis.
ECB viceprezidentas perspėjo, kad energijos kainų šokas dažniausiai greičiau atsispindi infliacijoje nei ekonomikos augimo rodikliuose.
Jis teigė manantis, kad artimiausiomis savaitėmis euro zonos ekonomikos augimo duomenys gali būti silpni, o vartotojų nuotaikos jau pradėjo blogėti.
Pasak L. de Guindoso, blogėjantis vartotojų pasitikėjimas gali lemti mažesnę paklausą ir silpnesnį ekonominį aktyvumą.
Finansų rinkos kol kas reaguoja ramiai
ECB viceprezidentas teigė, kad finansų rinkų reakcija į geopolitinę įtampą kol kas išlieka gana rami.
Jo vertinimu, investuotojai tikisi, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose nebus ilgalaikis ir nesukels recesijos.
Vis dėlto jis perspėjo, kad rinkos gali nepakankamai įvertinti riziką, jei konfliktas užsitęstų.
L. de Guindosas taip pat pažymėjo, kad kol kas nematyti reikšmingo spaudimo atlyginimams ar infliacijos lūkesčiams euro zonoje.
ECB neramina fiskalinė padėtis Europoje
Interviu metu ECB viceprezidentas išreiškė susirūpinimą dėl kai kurių euro zonos šalių fiskalinės situacijos.
Pasak jo, valstybės susiduria su augančiomis išlaidomis gynybai, galimomis kompensacijomis dėl energijos kainų bei silpnesnio ekonomikos augimo.
Jis perspėjo, kad finansų rinkos ateityje gali pradėti daugiau dėmesio skirti valstybių skolai ir biudžetų būklei.
L. de Guindosas taip pat pabrėžė, kad didesnė bankų konsolidacija Europoje būtų naudinga ir sustiprintų euro zonos finansų sektoriaus konkurencingumą.
Anot jo, Europos bankai turėtų būti vertinami kaip bendros rinkos dalis, o ne vien nacionalinių ekonomikų institucijos.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko publikaciją.
