Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AMR) dažnose maistu plintančiose bakterijose, tokiose kaip Salmonella ir Campylobacter, išlieka rimta visuomenės sveikatos problema Europoje. Tai konstatuojama naujoje bendroje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ataskaitoje.
Daugiau šia tema: Sveikata ir medicina, European Centre for Disease Prevention and Control
Nors kai kurios šalys pastaraisiais metais pasiekė pažangą mažindamos atsparumo lygį tiek žmonėms, tiek maistui auginamiems gyvūnams, bendras atsparumas plačiai naudojamoms antimikrobinėms medžiagoms išlieka aukštas.
Aukštas atsparumas svarbiems antibiotikams
Didelė dalis Campylobacter ir Salmonella bakterijų, aptiktų tiek žmonėms, tiek maistui auginamiems gyvūnams, išlieka atsparios ciprofloksacinui – svarbiam antibiotikui, naudojamam sunkioms infekcijoms gydyti. Pastaraisiais metais žmonių Salmonella infekcijose atsparumas šiai medžiagai netgi padidėjo.
Dėl plataus atsparumo Campylobacter bakterijoms ciprofloksacinas Europoje neberekomenduojamas kaip pirmo pasirinkimo gydymas. Siekiant išsaugoti šio vaisto veiksmingumą, jo naudojimas gyvulininkystėje yra ribojamas.
Be to, tiek Salmonella, tiek Campylobacter dažnai rodo atsparumą ir kitoms plačiai naudojamoms medžiagoms, įskaitant ampiciliną, tetraciklinus ir sulfonamidus. Kai kuriose šalyse nustatyta ir karbapenemazes gaminančių E. coli bakterijų maistui auginamuose gyvūnuose bei mėsoje. Karbapenemai laikomi paskutinės eilės antibiotikais žmonėms ir nėra leidžiami naudoti gyvulininkystėje, todėl tokie atvejai vertinami itin atidžiai.
Pažanga kai kuriose šalyse ir „One Health“ principas
Nepaisant iššūkių, ataskaitoje fiksuojami ir teigiami pokyčiai. Per pastarąjį dešimtmetį kai kuriose šalyse sumažėjo Salmonella atsparumas ampicilinui ir tetraciklinams žmonėms, o paukštininkystėje pastebėtas mažėjantis atsparumas tam tikroms medžiagoms.
Campylobacter atveju keliuose regionuose sumažėjo atsparumas eritromicinui – vienam pagrindinių šios infekcijos gydymo vaistų. Taip pat nustatyta, kad kombinuotas atsparumas kelioms kritiškai svarbioms medžiagoms išlieka palyginti žemas.
ECDC pabrėžia, kad atsparumo lygiai skiriasi tarp šalių ir priklauso nuo antibiotikų vartojimo praktikos, gyvulininkystės metodų bei infekcijų prevencijos priemonių. Todėl būtina tęsti koordinuotus veiksmus, grindžiamus „One Health“ principu, kuris pripažįsta glaudžias sąsajas tarp žmonių, gyvūnų ir maisto sistemų.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimą.
