Europos Parlamento Piliečių laisvių komitetas pritarė siūlomai ES taisyklių reformai, kuri keičia neteisėtai Sąjungoje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo procedūras. Naujuoju reglamentu siekiama suvienodinti sprendimų pripažinimą Šengeno erdvėje ir pagerinti grąžinimo sistemos veikimą.
Daugiau šia tema: Europos Parlamentas, EUROPEAN_PARLIAMENT
Europos Parlamento Piliečių laisvių komitetas balsų dauguma patvirtino savo poziciją dėl Europos Komisijos pasiūlytos ES grąžinimo politikos reformos. Balsavime 41 komiteto narys pasisakė už pakeitimus, 32 – prieš, o vienas susilaikė. Pasiūlymas yra platesnio ES migracijos politikos atnaujinimo dalis, kuria siekiama užtikrinti nuoseklesnį ir veiksmingesnį sprendimų dėl neteisėtai Sąjungoje esančių asmenų grąžinimo taikymą visoje Šengeno erdvėje.
Pagal siūlomą reglamentą nacionalinės institucijos turėtų priimti sprendimą dėl grąžinimo kiekvienam trečiosios šalies piliečiui, kuris ES valstybėje narėje gyvena neteisėtai. Tokiu sprendimu asmeniui būtų nustatoma pareiga išvykti iš konkrečios valstybės narės teritorijos. Šie sprendimai būtų įtraukiami į vadinamąjį „Europos grąžinimo orderį“ ir registruojami Šengeno informacinėje sistemoje, kad būtų prieinami visoms Šengeno zonos valstybėms.
Bendros grąžinimo taisyklės Šengeno erdvėje
Pagal naująją sistemą viena ES valstybė narė turėtų pripažinti ir vykdyti kitos valstybės priimtą sprendimą dėl grąžinimo ar išsiuntimo. Tai reikštų, kad jei asmuo, kuriam nurodyta išvykti, persikelia į kitą Šengeno šalį, pastaroji galėtų remtis jau priimtu sprendimu. Tokia tvarka turėtų pradėti galioti iki 2027 metų liepos 1 dienos.
Atsakomybė už grąžinimo procedūros vykdymą išliktų tai valstybei narei, kurios teritorijoje trečiosios šalies pilietis yra nustatytas kaip neteisėtai gyvenantis. Europos Parlamento nariai taip pat pabrėžė, kad naujasis reglamentas turi gerbti pagrindines nacionalinių valstybių funkcijas, įskaitant teritorinio vientisumo apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą.
Komitetas nusprendė iš pasiūlymo pašalinti nuostatą, kuri būtų įpareigojusi valstybes nares aktyviai imtis priemonių neteisėtai jų teritorijoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių nustatymui. Tokia nuostata, pasak EP narių, galėjo sukelti papildomų praktinių ir teisinių klausimų nacionaliniu lygmeniu.
Bendradarbiavimo pareiga ir galimos sulaikymo priemonės
Pagal siūlomą reglamentą asmenys, kuriems priimtas sprendimas dėl grąžinimo, privalėtų bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis. Jiems taip pat galėtų būti suteikta galimybė savanoriškai išvykti iš ES. Tokia procedūra laikoma viena iš priemonių užtikrinti greitesnį ir sklandesnį grąžinimo procesą.
Tam tikrais atvejais gali būti taikomas sulaikymas, pavyzdžiui, jei asmuo nebendradarbiauja su institucijomis, kelia pabėgimo riziką arba yra laikomas saugumo grėsme. Sulaikymo pagrindai būtų nustatomi nacionaliniuose teisės aktuose, o sprendimus dėl sulaikymo priimtų administracinės arba teisminės institucijos.
Reglamentas taip pat numato, kad sulaikymas gali būti taikomas ir šeimoms su vaikais ar nelydimiems nepilnamečiams, tačiau tik kaip kraštutinė priemonė ir kuo trumpesniam laikotarpiui, atsižvelgiant į vaiko interesus. Maksimalus sulaikymo laikotarpis galėtų siekti iki 24 mėnesių.
Valstybės narės taip pat galėtų taikyti alternatyvias priemones vietoje sulaikymo, pavyzdžiui, įpareigojimą reguliariai registruotis institucijose, gyventi nustatytoje vietoje, pateikti finansinę garantiją arba naudoti elektroninį stebėjimą.
Grąžinimo kryptys ir draudimas atvykti į ES
Sprendžiant dėl grąžinimo šalies būtų atsižvelgiama į konkrečią situaciją, įskaitant asmens kilmės valstybę, tranzito šalį ar saugią trečiąją šalį. Taip pat būtų leidžiama grąžinti asmenį į valstybę, kuri sutinka jį priimti pagal susitarimą su ES arba su atskira valstybe nare. Tokie susitarimai negalėtų būti taikomi nelydimiems nepilnamečiams.
Jeigu asmuo nevykdo sprendimo dėl savanoriško išvykimo arba yra laikomas saugumo grėsme, jam galėtų būti taikomas draudimas atvykti į ES teritoriją. Draudimo trukmė priklausytų nuo konkrečių aplinkybių, o kai kuriais atvejais galėtų būti nustatytas ir nuolatinis draudimas.
Europos Parlamento nariai taip pat remia nepriklausomo mechanizmo sukūrimą, kuris stebėtų, ar vykdant išsiuntimo operacijas yra gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės.
Tolimesniame teisėkūros procese sprendimą pradėti tarpinstitucines derybas dar turės patvirtinti visas Europos Parlamentas. Tik po to galės prasidėti derybos su ES Taryba dėl galutinės teisės akto formos.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos pranešimą.
