Europos Parlamento Transporto ir Gynybos komitetai ragina skubiai supaprastinti kariuomenės ir karinės įrangos judėjimą visoje ES, kuriant „karinį Šengeną“ ir stiprinant infrastruktūrą.
Daugiau šia tema: Europos Parlamentas, EUROPEAN_PARLIAMENT
Pirmadienį priimtoje rezoliucijos dėl karinio mobilumo projekte pabrėžiama, kad būtina užtikrinti greitą karių, įrangos ir kitų pajėgumų judėjimą per Europos valstybių sienas, kad būtų galima atsilaikyti prieš galimą Rusijos agresiją. Tai esminė bendrosios Europos saugumo ir gynybos dalis, ypač svarbi Baltijos šalims ir Lenkijai.
EP nariai pažymi, kad nepaisant nuveikto darbo, siekiant pagerinti karinį mobilumą, vis dar egzistuoja dideli administraciniai ir finansiniai barjerai bei infrastruktūros problemos. Dėl to karinės įrangos perkėlimas per ES kartais gali užtrukti daugiau nei mėnesį.
„Karinio Šengeno“ link
EP nariai ragina ES šalis ir Europos Komisiją didinti investicijas į transporto infrastruktūrą, ypač keturiuose ES karinio mobilumo koridoriuose, taikyti daugiau skaitmeninių sprendimų ir spartinti tarpvalstybinių judėjimo leidimų išdavimą. Transporto ir Gynybos komitetai siekia sukurti „karinį Šengeno erdvę“, kurią remtų karinio mobilumo darbo grupė ir Europos koordinatorius, atsakingas už įvairių iniciatyvų įgyvendinimo priežiūrą. Taip pat siūloma įsteigti ES skaitmeninę vieno langelio sistemą karinės įrangos judėjimo leidimams gauti.
Tinkamas finansavimas
EP nariai palankiai vertina Komisijos siūlymą padidinti karinio mobilumo biudžetą kitame daugiametės finansinės perspektyvos laikotarpyje iki daugiau nei 17 mlrd. eurų. Jie ragina ES šalis nepakartoti klaidos, padarytos 2021–2027 m., kai siūlytas finansavimas buvo sumažintas 75 %. Norint modernizuoti 500 infrastruktūros objektų – tiltus, tunelius ir kt. – ir pilnai įrengti keturis koridorius, reikėtų mažiausiai 100 mlrd. eurų, pabrėžia EP nariai. Jie taip pat ragina Komisiją supaprastinti finansavimo gavimo procedūras dvigubos paskirties projektams.
ES ir NATO bendradarbiavimas
Karinis mobilumas yra vienas iš ES ir NATO bendradarbiavimo prioritetų ir esminė sąlyga sąjungininkų pajėgų judėjimui taikos, krizės ar karo metu. Priimtajame tekste raginama rengti reguliarias bendras pratybas ir atsparumo testus, siekiant nustatyti ir pašalinti kliūtis. EP nariai taip pat nori, kad ES sektų NATO pavyzdžiu ir užtikrintų, kad greitojo reagavimo pajėgos galėtų kirsti vidines ES sienas per 3 dienas taikos metu ir per 24 valandas krizės atveju.
Citatos
Transporto komiteto pranešėjas Roberts Zīle (ECR, Latvija) teigė:
„Džiaugiuosi, kad šiandien balsavimas buvo sėkmingas. Šiuo metu turime per daug kliūčių kariniam mobilumui, kurias galima pašalinti be didelių išlaidų. Neturime laiko gaišti — turime išnaudoti visas galimybes ir veikti ryžtingai.“
Saugumo ir gynybos komiteto pranešėjas Petras Auštrevičius (Renew, Lietuva) pabrėžė:
„Europos stiprybė ir gebėjimas atgrasyti agresorių priklauso nuo mūsų pasirengimo veikti. Tai reiškia, kad turime gebėti greitai dislokuoti pajėgas visoje Sąjungoje. Administracinių kliūčių įveikimas ir dvigubos paskirties infrastruktūros plėtra nėra prabanga — tai būtinybė.“
Tolimesni žingsniai
Neteisėktyvinė rezoliucija dėl karinio mobilumo buvo priimta 56 balsais už, 11 prieš ir 2 susilaikius. Dabar ji bus teikiama balsavimui Parlamento plenarinėje sesijoje, tikėtina, gruodžio mėn.
Kontekstas
Lapkričio 19 d. Europos Komisija pristatė karinio mobilumo paketą, kuriuo siekiama palengvinti karių, įrangos ir kitų karinių pajėgumų judėjimą visoje Europoje.
*Informacija parengta pagal Europos Parlamento Spaudos centro medžiagą.*
