Europos Parlamento nariai antradienį pritarė Europos Sąjungos prieglobsčio sistemos pakeitimams, kurie leistų greičiau atmesti dalį prieglobsčio prašymų ir sudarytų galimybę perkelti prašytojus į vadinamąsias „saugias“ trečiąsias šalis. Sprendimas laikomas reikšmingu ES migracijos politikos griežtinimu ir jau sulaukė žmogaus teisių organizacijų kritikos.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Priimti pakeitimai dar turės būti formaliai patvirtinti 27 ES valstybių narių vyriausybių, tačiau balsavimas atspindi pastarąjį dešimtmetį stiprėjančias prieš imigraciją nukreiptas nuotaikas Europoje ir augantį dešiniųjų partijų populiarumą.
Spartesni atmetimai ir „saugių šalių“ sąrašas
Europos Parlamentas patvirtino Prieglobsčio procedūrų reglamento pakeitimus, pagal kuriuos bus sudarytas šalių, laikomų „saugiomis“, sąrašas. Į jį įtrauktos tokios valstybės kaip Egiptas ir Tunisas, kurių žmogaus teisių situacija yra sulaukusi tarptautinės kritikos.
Pagal naujas taisykles ES šalys galės atmesti prieglobsčio prašymą, jei asmuo galėjo gauti apsaugą kitoje šalyje, kurią ES laiko saugia – net jei prašytojas su ta valstybe neturi glaudaus ryšio ar joje nėra buvęs.
Šios nuostatos sudaro prielaidas greitesniam paraiškų nagrinėjimui ir didesniam grąžinimų skaičiui, ypač tais atvejais, kai manoma, kad asmuo galėjo prašyti apsaugos kitur.
Kritika dėl žmogaus teisių
Humanitarinės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad naujosios taisyklės gali susilpninti tarptautinės apsaugos principus. Jie primena 1951 metų Ženevos konvenciją, kuri draudžia grąžinti asmenis į šalis, kuriose jiems gali grėsti persekiojimas ar pavojus.
Kritikai teigia, kad „saugių šalių“ koncepcija gali būti taikoma pernelyg plačiai ir neužtikrinti individualaus kiekvieno prašymo vertinimo. Kai kurie Europos Parlamento nariai taip pat išreiškė susirūpinimą, kad trečiosios šalys gali būti laikomos saugiomis nepaisant sudėtingos žmogaus teisių padėties.
Platesnis migracijos politikos kontekstas
Šie pakeitimai yra dalis 2023 metais patvirtinto ES migracijos pakto, kuris numato bendrą migracijos valdymo sistemą ir turėtų būti visiškai įgyvendintas iki 2026 metų birželio.
Migracijos klausimas ES politinėje darbotvarkėje išlieka jautrus nuo 2015–2016 metų, kai į Europą atvyko daugiau nei milijonas pabėgėlių ir migrantų, daugiausia iš Sirijos. Nuo to laiko daugelis valstybių narių ėmėsi griežtesnių kontrolės ir grąžinimo priemonių.
Naujosios taisyklės taip pat gali sudaryti sąlygas vadinamųjų „grąžinimo centrų“ steigimui už ES ribų, nors konkrečios šių mechanizmų detalės dar svarstomos.
Sprendimas rodo aiškų posūkį link griežtesnės migracijos politikos, tačiau diskusijos dėl jos poveikio žmogaus teisėms ir tarptautiniams įsipareigojimams, tikėtina, tęsis ir toliau.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
