ES finansuojamo projekto ViCoZe mokslininkai tiria zebražuvių smegenų veiklą siekdami geriau suprasti Alzheimerio ligos, šizofrenijos ir kitų kognityvinių sutrikimų mechanizmus.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Projektas pradėtas 2021 metais, o jo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip zebražuvių smegenyse vyksta mokymosi ir atminties procesai bei kokie biologiniai signalų keliai juose dalyvauja.
Nors projektas oficialiai baigėsi 2023 metų rugsėjį, tyrėjai toliau naudoja gautus rezultatus analizuodami psichikos ir neurologinių ligų poveikį pažinimo funkcijoms.
Zebražuvės pasirinktos dėl panašumų su žmogaus smegenimis
Mokslininkai pažymi, kad zebražuvės turi daug genetinių ir neurobiologinių panašumų su žmonėmis, todėl tampa vis svarbesniu modeliu neurologiniams tyrimams.
ViCoZe komanda sukūrė pažangią metodiką, kuri apjungia elgsenos tyrimus, genetinius duomenis, biocheminę analizę ir neurologinius tyrimus.
Tyrėjai analizuoja tokius procesus kaip smegenų mielinizacija, uždegiminės reakcijos, kraujotaka smegenyse bei neurotransmiterių veikla.
Pasak Geteborgo universiteto profesorės Petronellos Kettunen, projekto tikslas – panaudoti zebražuvių tyrimų rezultatus kartu su klinikiniais duomenimis ir taip pagerinti sunkiau diagnozuojamų ligų nustatymą.
Tyrimai gali padėti diagnozuoti Alzheimerio ligą
Mokslininkai tikisi, kad tyrimai ateityje padės tiksliau diagnozuoti kraujagyslinės kilmės pažinimo sutrikimus, Alzheimerio ligą bei šizofreniją.
Tyrėjų teigimu, gauti rezultatai taip pat gali prisidėti prie naujų gydymo metodų kūrimo.
Projektas ypatingą dėmesį skiria ir gyvūnų gerovei.
ViCoZe komanda sukūrė neinvazines tyrimų metodikas, leidžiančias stebėti žuvų elgseną bei matuoti streso hormonus be būtinybės atlikti gyvūnų eutanaziją.
Pasak tyrėjų, šios technologijos ateityje galėtų būti pritaikytos ir kitų gyvūnų rūšių tyrimuose.
Sukurtos metodikos jau naudojamos kituose tyrimuose
ViCoZe projekto metu sukurti metodai jau pradėti naudoti kituose tarptautiniuose moksliniuose projektuose ir tyrimų bendradarbiavimuose.
Mokslininkų teigimu, ES finansavimas leido surinkti vertingų duomenų apie zebražuvių pažinimo funkcijas bei paskatino tvaresnius gyvūnų tyrimų metodus.
Tyrėjai mano, kad zebražuvių modelis ateityje gali tapti svarbia priemone kuriant naujas neurologinių ir psichikos ligų diagnostikos technologijas.
Šis straipsnis parengtas pagal CORDIS publikaciją.
