Europos Sąjunga planuoja stiprinti savo gynybinius pajėgumus rengdama praktines pratybas, skirtas išbandyti vadinamąją savitarpio pagalbos nuostatą – vieną svarbiausių, bet iki šiol retai taikytų saugumo mechanizmų.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kas yra savitarpio pagalbos nuostata?
ES sutarties 42.7 straipsnis numato, kad jei viena valstybė narė patiria ginkluotą agresiją, kitos šalys privalo suteikti pagalbą „visomis turimomis priemonėmis“. Tačiau skirtingai nei NATO, ši nuostata nėra centralizuota – kiekviena valstybė pati sprendžia, kokią pagalbą suteikti.
Pratybos – atsakas į geopolitinį neapibrėžtumą
Planuojamos pratybos laikomos svarbiu žingsniu siekiant patikrinti, kaip ši nuostata veiktų realioje krizėje. Iki šiol ji buvo aktyvuota tik vieną kartą – po 2015 metų teroro išpuolių Prancūzijoje.
Ekspertai pabrėžia, kad dabartinė geopolitinė situacija, įskaitant įtampą su Rusija ir neaiškų JAV vaidmenį, skatina Europą rimčiau vertinti savo gynybos savarankiškumą.
Ribotos galimybės be NATO
Nepaisant teisinio įsipareigojimo, ES vis dar neturi bendros karinės vadovybės ar mechanizmų, prilygstančių NATO struktūrai. Todėl savitarpio pagalbos nuostata dažnai vertinama labiau kaip politinis signalas nei realus karinis instrumentas.
Strateginės autonomijos siekis
Europos institucijos ir ekspertai ragina stiprinti ES gynybos pajėgumus ir paversti šią nuostatą veikiančiu mechanizmu, o ne tik deklaracija. Tai apima didesnes investicijas į gynybą, glaudesnį valstybių bendradarbiavimą ir pasirengimą veikti savarankiškai.
Testas Europos vienybei
Būsimos pratybos gali tapti svarbiu testu, ar ES iš tiesų gali veikti kaip saugumo garantas savo nariams. Nors politinė valia stiprėja, realūs pajėgumai ir koordinacija vis dar kelia klausimų.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės žiniasklaidos informacija.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
