Europos Sąjunga po gruodžio 18–19 d. Europos Tarybos susitikimo patvirtino du strategiškai svarbius sprendimus: tęsti didelio masto finansinę paramą Ukrainai paskolų forma ir negrąžinti įšaldyto Rusijos centrinio banko turto, kol Maskva tęs agresiją prieš Ukrainą.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Šie sprendimai laikomi vienu aiškiausių ES politinių signalų pastaraisiais mėnesiais – tiek Ukrainai, tiek Rusijai, tiek tarptautiniams partneriams.
Milijardinės paskolos Ukrainai
Europos Vadovų Taryba susitarė dėl naujo paskolų Ukrainai mechanizmo, kuris leis Kyjivui artimiausiais metais gauti stabilų finansavimą. Lėšos bus skirtos valstybės biudžeto poreikiams, socialinėms išmokoms, kritinės infrastruktūros palaikymui ir gynybai. Europos Tarybos prezidentas António Costa po susitikimo pabrėžė, kad parama Ukrainai nėra laikina priemonė, o ilgalaikis ES įsipareigojimas. Pasak jo, be finansinio stabilumo Ukraina negalės nei gintis, nei planuoti pokario atsigavimo. Sprendimas grindžiamas ES biudžeto garantijomis ir laikomas kompromisu tarp valstybių, kurios ragino naudoti įšaldytą Rusijos turtą, ir tų, kurios baiminasi teisinių bei finansinių pasekmių.
Rusijos turtas – ir toliau įšaldytas
Kartu ES aiškiai patvirtino, kad įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas nebus grąžintas Rusijai. Bet kokie pervedimai ar disponavimas šiomis lėšomis išlieka draudžiami, kol Maskva tęs karą prieš Ukrainą. ES vadovų teigimu, toks sprendimas būtinas siekiant užkirsti kelią Rusijos karo finansavimui, išlaikyti sankcijų patikimumą bei išsaugoti svertus būsimoms deryboms ir Ukrainos atstatymui. Diskusijos dėl galimo šio turto panaudojimo Ukrainos reikmėms tęsis, tačiau kol kas Bendrija laikosi pozicijos, kad sprendimai turi atitikti tarptautinę teisę ir apsaugoti ES finansų sistemą.
Kaip reaguoja kitos valstybės
Vokietija sprendimą paliko teigiamą, pabrėždama, kad finansinė parama Ukrainai turi būti stabili ir nuspėjama. Berlynas taip pat ne kartą yra sakęs, jog agresorius privalo atlyginti padarytą žalą.
Nyderlandai, Ispanija ir Portugalija viešai pabrėžė, kad ES sprendimas rodo politinį nuoseklumą ir padeda išvengti spaudimo Ukrainai priimti nepalankius kompromisus.
Tuo tarpu Belgija ir kai kurios kitos šalys išlieka atsargesnės, ypač kalbant apie galimą Rusijos turto panaudojimą ateityje. Briuselis akcentuoja teisines rizikas ir galimus ieškinius prieš ES institucijas.
Rusijos reakcija: grasinimai ir ieškiniai
Maskvos reakcija buvo aštri. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kremliaus atstovai sprendimus vadina „neteisėtais“ ir „plėšimu“, teigdami, kad tai kenkia pasitikėjimui Europos finansų sistema. Rusijos centrinis bankas jau yra pradėjęs teisinius procesus prieš Euroclear ir kitas institucijas, kurios saugo įšaldytą turtą, ir grasina siekti šimtų milijardų eurų kompensacijų. Tuo pat metu Maskva palankiai vertina tai, kad ES kol kas neperėjo prie tiesioginio turto panaudojimo Ukrainai, laikydama tai daline politine pergale.
Aiški ES žinutė
Nepaisant skirtingų požiūrių valstybių narių viduje, bendras signalas iš Briuselio išlieka aiškus: ES neatsisako paramos Ukrainai, o spaudimas Rusijai bus išlaikytas. Šie sprendimai rodo, kad Europa renkasi ilgalaikę strategiją – finansuoti Ukrainos išlikimą šiandien ir išlaikyti svertus rytoj, kai bus sprendžiama dėl karo padarinių ir atstatymo.
