Europos Sąjungos Taryba oficialiai patvirtino dvejas istorines išvadas, kuriomis nubrėžiamas naujas ES jūrų pramonės ir Europos uostų strategijų pamatas. Šie strateginiai dokumentai pamatiniu lygmeniu įtvirtina jūrų gamybos, laivybos bei uostų sektorių reikšmę ES konkurencingumui, strateginei autonomijai, tiekimo grandinių saugumui ir Europos dekarbonizacijos tikslams, kartu reaguojant į sparčiai kintančią geopolitinę bei ekonominę aplinką.
Daugiau šia tema: Europos Vadovų Taryba, European Council
Kipro laivybos viceministrė Marina Hadjimanolis pabrėžė, kad šis žingsnis demonstruoja bendrą Europos viziją išlaikyti stiprų bei inovatyvų jūrų sektorių, užtikrinantį gyvybingą sujungiamumą. Kipro transporto, komunikacijų ir darbų ministras Alexis Vafeades pridūrė, kad uostai yra kur kas daugiau nei prekybos vartai – tai strateginis ekonomikos, saugumo bei energijos tiekimo pamatas, todėl Europa privalo turėti ateičiai pasirengusią infrastruktūrą. Abu pamatinius komunikatus Europos Komisija pristatė 2026 m. kovo 4 d., o dabartinis Tarybos pritarimas atveria kelią pamatiniam jų praktiniam įgyvendinimui.
Jūrų pramonės karkasas: aukštosios technologijos ir kova su nesąžininga konkurencija
Patvirtinta jūrų pramonės strategija pamatiniu lygmeniu veikia kaip struktūrizuotas veiksmų planas, kuriuo siekiama išlaikyti Europos lyderystę per pažangią laivų statybą ir moderniausią uostų įrangą. Europos jūrų pramonė dominuoja sudėtingų, didelės pridėtinės vertės laivų statybos sektoriuje – pavyzdžiui, net 97 % pasaulio kruizinių laivų paveldo yra pastatoma būtent Europoje. Vis dėlto sektorius susiduria su augančiu trečiųjų šalių spaudimu, geopolitine įtampa, strategine priklausomybe bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.
Šiame pamatų karkase valstybės narės išreiškė didelį susirūpinimą dėl rinkos iškraipymų bei nesąžiningų trečiųjų šalių subsidijavimo praktikų, kurios pamatiniu būdu griauna sąžiningą konkurenciją. Taryba paragino pamatiniu lygmeniu įvertinti gynybos priemones ir aktyviau nukreipti strategines investicijas į mažas bei vidutines įmones, skatinant dirbtinio intelekto, automatizavimo, robotikos bei pažangių jutiklių technologijų diegimą. Taip pat siūloma steigti „Ateities laivų statyklų“ iniciatyvas bei kurti ES jūrų pramonės vertės grandinių aljansą. Kartu akcentuojamas pamatas spręsti darbuotojų trūkumą ir paveldo senėjimą, remiantis 2026 m. balandį Kipre pasirašyta Lefkosijos deklaracija, skirta jaunimui pritraukti bei jūriniam švietimui stiprinti.
Uostų strategijos pamatas: daugiafunkciai centrai, investicijų patikra ir gynyba
Europos uostai suvaldo apie 74 % visų į ES įvežamų bei išvežamų prekių ir kasmet aptarnauja maždaug 395 milijonus keleivių, todėl jų saugumo pamatas yra kritiškai svarbus. Šiuolaikiniai uostai pamatiniu lygmeniu evoliucionuoja į daugiafunkcius pramonės bei energetikos centrus, kuriems vienu metu tenka plėsti pajėgumus, skaitmenizuoti procesus ir pamatiniu būdu atremti sudėtingas saugumo grėsmes – nuo organizuoto nusikalstamumo ar narkotikų kontrabandos iki kibernetinių bei hibridinių atakų, vykdomų naudojant dronus.
Siekiant pamatiniu lygmeniu apsaugoti kritinę infrastruktūrą, Tarybos išvadose numatyti šie pamatiniai pilonai:
Europos Komisija pateiks pamatines gaires dėl užsienio tiesioginių investicijų tikrinimo ES uostuose. Ši patikra bus pagrįsta pamatine rizikos analize, proporcinga ir nediskriminacinė, siekiant pamatiniu tikslu užkirsti kelią nepagrįstai užsienio jėgų kontrolei virš kritinių uostų operacijų.
Uostų strategijos įgyvendinimas bus pamatiniu būdu glaudžiai suderintas su ES karinio mobilumo projektais bei Šengeno gynybos pasirengimo karkasu, palengvinant greitą pajėgų dislokavimą ir užtikrinant visišką koherenciją su NATO veiksmais.
Bus stiprinamas saugumas per Europos uostų aljansą bei būsimą ES sistemą, skirtą uosto darbuotojų pamatiniam paveldo patikrinimui (angl. *background checks*).
Energetinis perėjimas ir ES apyvartinių taršos leidimų sistemos pajamos
Tiek jūrų pramonės, tiek uostų strategijose pamatiniu lygmeniu pabrėžiamas centrinis sektoriaus vaidmuo siekiant ES klimato tikslų. Išvadose raginama sparčiau diegti alternatyvaus kuro infrastruktūrą, išmaniuosius elektros tinklus bei kranto maitinimo šaltinius (OPS) uostuose. Tam valstybės narės pamatiniu pagrindu siūlo efektyviai panaudoti pajamas, sugeneruotas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (EU ETS).
Vis dėlto Taryba pamatiniu lygmeniu išreiškė susirūpinimą dėl klimato teisės aktų įtakos Europos uostų konkurencingumui, siekiant pamatiniu būdu išvengti krovinių srautų nukreipimo į trečiąsias šalis ar investicijų perkėlimo paveldo rizikos. Komisija paraginta nuolat stebėti šį poveikį ir, esant reikalui, siūlyti pamatines korekcines priemones bei galimus reglamentų (tokių kaip „FuelEU Maritime“) koregavimus, kad būtų išvengta pamatinių išlaidų dubliavimosi, jei ateityje būtų priimti globalūs taršos mažinimo standartai laivybos pamatams.
*Šis straipsnis parengtas pagal ES Tarybos oficialią informaciją.*
