Europos kosmoso agentūra (ESA) paleido pirmuosius „Celeste“ misijos palydovus, skirtus išbandyti naują žemos Žemės orbitos navigacijos sluoksnį, papildantį Galileo sistemą.
Daugiau šia tema: Kosmosas ir visata, ESA
Naujas etapas Europos navigacijos sistemose
Du pirmieji „Celeste“ palydovai buvo paleisti iš Naujosios Zelandijos naudojant „Rocket Lab“ raketą „Electron“. Ši misija žymi pradžią bandymams, kuriais siekiama papildyti esamą Galileo sistemą nauju žemos orbitos (LEO) sluoksniu.
Planuojama, kad iki 2027 metų orbitoje veiks 11 palydovų, sudarančių demonstracinę sistemą įvairiems technologiniams bandymams.
Patikimesni signalai ir naujos paslaugos
Kadangi palydovai veikia arčiau Žemės, jie gali užtikrinti stipresnius signalus ir platesnes paslaugas. Tikimasi pagerinti navigaciją autonominiams automobiliams, geležinkeliams, aviacijai ir jūrų transportui.
Be to, sistema gali veikti sudėtingomis sąlygomis – pavyzdžiui, miesto „kanjonuose“ ar atokiuose regionuose, taip pat suteikti naujas galimybes ekstremalių situacijų valdymui.
Strateginė reikšmė Europai
ESA pabrėžia, kad „Celeste“ projektas stiprina Europos technologinę nepriklausomybę ir atsparumą. Naujas navigacijos sluoksnis padės sumažinti priklausomybę nuo kitų sistemų ir išlaikyti Europos lyderystę kosmoso technologijų srityje.
Projektas taip pat yra dalis platesnės iniciatyvos, skirtos stiprinti Europos saugumą ir infrastruktūrą kosmose.
Tolimesni žingsniai
Po demonstracinės fazės bus kuriama infrastruktūra būsimiems operaciniams sprendimams. Surinkti duomenys padės priimti sprendimus dėl pilnai veikiančios navigacijos sistemos žemos orbitos pagrindu.
„Celeste“ misija laikoma svarbiu žingsniu kuriant naujos kartos navigacijos sprendimus Europoje.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos kosmoso agentūros pranešimą.*
