Jungtinės Valstijos ir Iranas antrą dieną iš eilės keičiasi intensyviais oro smūgiais Artimuosiuose Rytuose, o konflikto įtampa pasiekė kritinę ribą. Atsakydamas į naujas JAV atakų bangas, Teheranas oficialiai paskelbė uždarantis strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį. Šis žingsnis ne tik paralyžiuoja pasaulinę naftos prekybą, bet ir verčia Vašingtoną ieškoti skubių karinių bei teisinių sprendimų, reaguojant į augantį spaudimą šalies viduje.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Hormūzo sąsiaurio blokada ir JAV karinis atsakas
Hormūzo sąsiaurio uždarymas yra vienas radikaliausių Irano žingsnių, galintis sukelti pasaulinę ekonominę krizę, nes per šį vandens kelią gabenamas milžiniškas kiekis pasaulio naftos išteklių. JAV kariuomenė turi pakankamai jėgų ir technologijų regione, kad galėtų pasipriešinti šiai blokadai, naudodama Karinių jūrų pajėgų penktąjį laivyną, dislokuotą Bahreine. Amerikos atsakas gali apimti jūrų kelių eskortavimą, priešlaivinių raketų pozicijų naikinimą ir tiesioginius smūgius Irano pakrantės infrastruktūrai, siekiant jėga atverti tarptautinius vandenis laivybai.
Vis dėlto visapusiškas sąsiaurio atvėrimas reikalauja didelio masto karinės operacijos, kuri susijusi su didžiule rizika JAV laivams ir regiono sąjungininkams. Iranas jau pademonstravo pasirengimą pulti tanklaivius bei JAV bazes kaimyninėse šalyse, todėl bet koks Amerikos bandymas pralaužti blokadą reikš tolimesnį karo veiksmų plitimą. Teherano karinis potencialas šiame siaurame ruože remiasi asimetrine karyba – jūrų minomis, greitaeigiais kateriais ir dronų spiečiais, kas apsunkina klasikinį JAV karinio laivyno dominavimą.
Teisinis konfliktas Vašingtone ir informacinis karas
Naujas karo veiksmų protrūkis neabejotinai sukels aštrias diskusijas JAV Kongrese dėl prezidento įgaliojimų ribų. Pagal JAV Konstituciją ir 1973 metų Karo Galių aktą, prezidentas Donaldas Trumpas privalo gauti Kongreso leidimą, jei kariniai veiksmai užsitęsia arba virsta oficialiu karu. Nors Baltojo rūmų administracija šiuos smūgius linkusi priskirti savigynai ir skubiam atsakui į JAV pajėgų užpuolimą, įstatymų leidėjai vis garsiau reikalauja, kad prezidentas kreiptųsi oficialaus pritarimo, siekiant išvengti nekotroliuojamo konflikto įsiliepsnojimo.
Šią krizę lydi itin intensyvus informacinis karas, todėl abiejų pusių teiginiai apie pataikytus taikinius ir patirtus nuostolius išlieka prieštaringi. Vertinant situaciją, objektyviausia pasikliauti nepriklausomų tarptautinių stebėtojų, palydovinių nuotraukų analizės ekspertų ir didžiųjų pasaulio naujienų agentūrų duomenimis. Karo dalyvės visada linkusios pervertinti priešininkui padarytą žalą ir nuslėpti savąsias netektis, todėl oficialūs Vašingtono ir Teherano pranešimai reikalauja kritiško vertinimo ir papildomo patikrinimo.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
