Situacija Viduriniuose Rytuose vėl pasiekė virimo tašką – visiškai įstrigus deryboms dėl ugnies nutraukimo, Jungtinės Valstijos ir Iranas inicijavo naują masinį apsikeitimą kariniais smūgiais. JAV karinės pajėgos surengė plataus masto operaciją, kurios pagrindiniu taikiniu tapo strategiškai itin svarbi Irano Qešmo (Qeshm) sala Persijos įlankoje. Teheranas neliko skolingas ir akimirksniu surengė atsakomąjį raketų bei dronų puolimą, nukreiptą prieš kaimynines Kuveito ir Bahreino valstybes, kuriose yra dislokuotos pagrindinės amerikiečių karinės bazės regione. Šis staigus eskalacijos šuolis rodo, kad abi pusės yra pasiruošusios tęsti tai, ką analitikai vadina „tobulo karo vaikymusi“, visiškai ignoruodamos diplomatinius signalus.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Nors Vašingtonas skelbia apie sėkmingą priešiškų atakų atrėmimą, padėtis regione išlieka maksimaliai įtempta.
JAV smūgis Qešmo salai ir atsako mechanizmas Persijos įlankoje
Priešingai nei teigiama kai kuriuose neoficialiuose šaltiniuose, naujausių pranešimų duomenimis, JAV raketų smūgis buvo nukreiptas ne prieš civilinį tankerį tarptautiniuose vandenyse, o prieš karinius objektus Irano Qešmo saloje, esančioje tiesiai strateginiame Hormuzo sąsiauryje. Qešmo sala veikia kaip viena pagrindinių Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) bazių, kurioje sandėliuojamos priešlaivinės raketos, greitaeigiai kateriai ir atakos dronai, keliantys nuolatinę grėsmę tarptautinei laivybai. Šiuo smūgiu JAV siekė suardyti Teherano gebėjimą blokuoti naftos transportavimo kelius.
Atsakydamas į šį tiesioginį savo teritorijos užpuolimą, Iranas nedelsdamas aktyvavo savo raketų arsenalo pajėgumus, pasirinkdamas taikinius Kuveite ir Bahreine. Teherano strateginis tikslas šiuose regionuose buvo labai aiškus – suduoti triuškinančius smūgius ten dislokuotai JAV karinei infrastruktūrai (pavyzdžiui, Bahreine įsikūrusiai JAV Penktojo laivyno būstinei). JAV kariuomenės vadovybė pranešė, kad jų priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemos Persijos įlankoje sėkmingai perėmė bei sunaikino didžiąją dalį Irano paleistų raketų ir dronų, taip apsaugodama bazes nuo kritinių sugadinimų.
Derybų aklavietė ir žiniasklaidos atskleisti faktai
Šis naujas ugnies pliūpsnis įvyko būtent tuo metu, kai abiejų pusių netiesioginės paliaubų derybos visiškai įstrigo, o diplomatiniai kanalai liko paralyžiuoti. Situaciją dar labiau kaitina viešojoje erdvėje pasirodantys nepriklausomi vertinimai. Nors JAV administracija oficialiai linkusi demonstruoti visišką situacijos kontrolę ir skelbia apie minimalius nuostolius, pastarojo meto tarptautinės žiniasklaidos bei nepriklausomų ekspertų atlikta palydovinių nuotraukų analizė rodo, kad Vašingtonas anksčiau galėjo sąmoningai nutylėti arba sumenkinti kai kurių praėjusių Irano smūgių realius padarinius savo karinėse bazėse, siekdamas išvengti visuomenės spaudimo ir poreikio reaguoti dar agresyviau.
Tokia informacijos dozavimo taktika rodo, kokia trapi ir rimta yra ši hibridinė priešprieša. Jei palydoviniai įrodymai galutinai patvirtins, kad JAV gynybinis skydas turi spragų, tai gali dar labiau padrąsinti Teheraną tęsti agresyvius veiksmus. Šiuo metu abi valstybės yra įstrigusios pavojingame uždarame rate, kuriame bet koks karinis atsakas tik dar labiau tolina taikos susitarimo perspektyvą ir grasina peraugti į nekontroliuojamą regioninį konfliktą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
