Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas pažeidė teisę į veiksmingą teisminę gynybą, kai atmetė Sirijos piliečio ieškinį prieš Frontex dėl tariamo „pushback“ Samoso saloje. Teismas nurodė: kai pareiškėjas pateikia pakankamai nuoseklius pirminius įrodymus, teismas privalo aktyviai tirti ir iš Frontex pareikalauti turimos informacijos.
Daugiau šia tema: ES Teisingumo Teismas, CURIA
Kas nutiko?
Sirijos pilietis Alaa Hamoudi teigė, kad 2020 m. balandžio 28–29 d. jis su 22 žmonių grupe išsilaipino Graikijos Samoso saloje, kad prašytų prieglobsčio. Pasak jo, vietos pareigūnai konfiskavo telefonus, nuvežė į paplūdimį, privertė vėl įlipti į valtis ir grąžino į jūrą. Kitą dieną Turkijos pakrančių apsauga, kaip teigiama, paėmė žmones ir nugabeno į Turkiją.
Jis taip pat nurodė, kad tuo metu virš vietos skraidė Frontex operacijose dalyvavęs stebėjimo lėktuvas, todėl agentūra galėjo turėti duomenų apie incidentą.
Kodėl byla pasiekė ESTT?
Hamoudi kreipėsi į Bendrąjį Teismą, prašydamas priteisti iš Frontex kompensaciją už neturtinę žalą. Tačiau Bendrasis Teismas jo ieškinį atmetė – esą nepateikta pakankamai „galutinių“ įrodymų, kad jis tikrai buvo toje vietoje ir patyrė žalos. Be to, teismas neįvykdė Hamoudi prašymų įpareigoti Frontex pateikti tam tikrus dokumentus, kurie galėjo padėti bylai.
Ką pasakė Teisingumo Teismas?
ESTT panaikino Bendrojo Teismo nutartį ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Teismas pabrėžė, kad teisė į veiksmingą teisminę gynybą (ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis) būtų tik „ant popieriaus“, jei „pushback“ aukoms būtų keliama pareiga pateikti įrodymus, kuriuos praktiškai neįmanoma surinkti.
ESTT nurodė, kad tokiose situacijose reikia pritaikyti įrodinėjimo naštą: pareiškėjui pakanka pateikti pirminius (prima facie) įrodymus – pakankamai detalius, konkrečius ir nuoseklius duomenis, kad teismas matytų, jog įvykis galėjo būti realus.
Kodėl tai svarbu Frontex vaidmeniui?
Teismas priminė, kad Frontex, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos sistemos dalis, turi teisinę atsakomybę už operacijas, kurias prižiūri ar koordinuoja, ir privalo užtikrinti pagrindinių teisių bei negrąžinimo principo (non-refoulement) laikymąsi. Kadangi Frontex renka operacinius duomenis, būtent agentūra dažnai turi informaciją, kuri gali patvirtinti arba paneigti „pushback“ faktą.
Kas bus toliau?
Byla grąžinta Bendrajam Teismui, kuris turės ją išnagrinėti iš naujo. Teismas turės aktyviau tirti faktines aplinkybes ir prireikus pareikalauti iš Frontex visos reikšmingos informacijos, kad būtų galima realiai įvertinti, ar „pushback“ įvyko ir ar pareiškėjas jame dalyvavo.
*Ši informacija parengta pagal CURIA paskelbtą sprendimo santrauką.*
Šaltinis: https://curia.europa.eu/
