Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Lietuvos pareiga privačiai tarptautinei mokyklai tikrinti, ar darbuotojai atitinka lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimą, gali nepakankamai atsižvelgti į įsisteigimo laisvę, nors pati kalbos apsaugos siekiamybė pripažįstama teisėtu tikslu.
Daugiau šia tema: ES teisė ir reguliavimas, CURIA
Lietuvos Valstybinės kalbos įstatymas numato, kad su visuomene ir administracinėmis institucijomis tiesiogiai bendraujantys pedagoginiai bei administraciniai darbuotojai turi mokėti lietuvių kalbą. Šį reikalavimą, kaip nurodyta nacionalinėse taisyklėse, reikia įrodyti Nacionalinės švietimo agentūros išduotu pažymėjimu, paremtu Lietuvoje organizuojamais testais, o pačios ugdymo įstaigos privalo periodiškai tikrinti atitiktį.
Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, kreipėsi į ESTT prašydamas išaiškinti, ar tokios nuostatos suderinamos su ES teise. Teismas šiandienos sprendime konstatavo, kad nacionalinis reguliavimas yra įsisteigimo laisvės apribojimas, nes jis gali atgrasyti kitų ES valstybių narių subjektus steigti ir valdyti švietimo įstaigas Lietuvoje, ypač jei jos vykdo programas ne lietuvių kalba.
Tačiau ESTT taip pat pripažino, kad tikslas apsaugoti ir skatinti valstybinę kalbą yra teisėtas, o pats reikalavimas gali būti tinkamas šiam tikslui pasiekti. Teismo vertinimu, kalbos mokėjimas gali padėti užtikrinti bendravimą su mokiniais, jų tėvais ir plačiąja visuomene, taip pat su nacionalinėmis administracinėmis institucijomis, ypač administracinio personalo atveju.
Vis dėlto teismas suabejojo kai kuriomis įgyvendinimo detalėmis. Pirma, reikalavimas pateikti pažymėjimą, išduotą tik Nacionalinės švietimo agentūros remiantis Lietuvoje organizuojamais testais, gali viršyti tai, kas būtina teisėtam tikslui pasiekti. ESTT pažymėjo, kad proporcingumo vertinimą galutinai turės atlikti bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas.
Antra, teismas atkreipė dėmesį, kad kalbos reikalavimas, kaip jis taikomas nacionalinėje teisėje, atrodo galioja nuo pat pareigų pradžios, neatsižvelgiant į darbo sutarties trukmę, ir nenumato išimčių ar lankstumo. Tokia schema, ESTT vertinimu, taip pat gali būti neproporcinga siekiamam tikslui, ir šį aspektą taip pat turės įvertinti Lietuvos teismas.
Sprendimas praktiškai reiškia, kad Lietuva gali nustatyti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimus tam tikroms pareigoms, tačiau jų įrodymo ir taikymo taisyklės turi būti suderintos su ES laisvėmis. Ypač svarbu, kad reikalavimai nebūtų „uždari“ vienai nacionalinei sertifikavimo sistemai ir kad būtų numatytas proporcingas pereinamasis ar lankstumo mechanizmas tais atvejais, kai darbuotojai atvyksta iš kitų ES valstybių.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo informaciją.*
