Neįprasta ir ekstremali karščio banga toliau gniaužia Europą, antrą dieną iš eilės fiksuojant istorinius temperatūros rekordus. Karštis ne tik paralyžiavo pagrindinius transporto mazgus bei sukėlė didžiulę sausros grėsmę Italijoje, bet ir drastiškai padidino krūvį regiono ligoninėms, kurios dirba ekstremaliu režimu. Prancūzijos institucijos skambina pavojaus varpais dėl staiga išaugusio skendimo aukų skaičiaus, gyventojams desperatiškai ieškant vėsos vandens telkiniuose, o šalių vyriausybės skubiai imasi griežtų krizių valdymo priemonių.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Pagerinti rekordai ir mirtinas karščio bangos šešėlis
Ši karščio banga tapo viena stipriausių pastarųjų metų anomalijų, o sinoptikai patvirtina, kad Vokietijoje ir Italijoje temperatūros rekordai buvo pagerinti antrą dieną iš eilės. Italijos pietiniuose ir centriniuose regionuose termometrų stulpeliai pasiekė kritines ribas, dėl ko šalyje pradėta rimtai nuogąstauti dėl artėjančios katastrofiškos sausros, galinčios visiškai sunaikinti šių metų žemės ūkio derlių ir apriboti geriamo vandens tiekimą. Karštis tiesiogiai paveikė ir logistikos sektorių – dėl deformuotų geležinkelio bėgių ir perkaistančių variklių visoje Europoje buvo stipriai sutrikdytas viešojo bei krovinių transporto eismas.
Netoleruojama kaitra jau pareikalavo skaudžių žmogiškųjų netekčių, kurios fiksuojamos tiek dėl tiesioginio perkaitimo, tiek dėl netiesioginių priežasčių. Europos ligoninės praneša apie masinį pacientų, patyrusių šiluminius smūgius ar dehidrataciją, srautą, kas sukėlė milžinišką perkrovą skubios pagalbos skyriuose. Tuo pat metu Prancūzijoje oficialiai užfiksuotas tragiškas skendimo aukų skaičiaus šuolis. Gelbėjimo tarnybos paaiškina, kad žmonės, bandydami atsivėsinti upėse ir ežeruose, dažnai nepaiso saugumo taisyklių arba patiria terminį šoką šokę į šaltą vandenį, o tai lėmė virtinę staigių mirčių visoje šalyje.
Vyriausybių taikomos priemonės krizei suvaldyti
Atsižvelgdamos į situacijos rimtumą, Europos valstybių vyriausybės aktyvavo specialius ekstremalių situacijų protokolus, skirtus apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius. Italijos ir Vokietijos miestuose buvo įrengtos specialios „vėsos zonos“ viešosiose erdvėse bei kondicionuojamos prieglaudos, kuriose vyresnio amžiaus žmonės ir tėvai su mažais vaikais gali praleisti karščiausias dienos valandas. Taip pat daugelyje didmiesčių buvo pratęstas municipalinių baseinų bei parkų darbo laikas, o savivaldybės organizuoja nemokamo geriamo vandens dalijimo punktus traukinių stotyse bei centrinėse gatvėse.
Prancūzijos valdžia, reaguodama į skendimų krizę, skubiai padidino profesionalių gelbėtojų pajėgas laukiniuose paplūdimiuose ir pradėjo masinę informacinę kampaniją žiniasklaidoje, perspėdama gyventojus apie terminio šoko pavojus. Sveikatos apsaugos ministerijos visame žemyne primygtinai rekomenduoja įmonėms, ypač statybų ir logistikos sektoriuose, koreguoti darbo valandas ir perkelti fizinį aktyvumą į ankstyvą rytą arba vakarą. Transporto ministerijos savo ruožtu vykdo nuolatinį strateginių kelių ir bėgių būklės stebėjimą bei riboja sunkiasvorio transporto judėjimą dienos metu, kad būtų išvengta infrastruktūros sugadinimo ir naujų avarijų.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
